„Grįžtame į XIX amžių, kuomet egzistavo didžiuliai skirtumai tarp skirtingų visuomenės atstovų. Pastaraisiais dešimtmečiais ši situacija buvo pagerėjusi, bet dabar, rodos, vėl atgimsta“, - sakė italas.
Verslininkas pasakoja, kad negalėjo ištverti viso mėnesio su gautais pinigais, nes sumokėjus už vandenį, dujas, automobilio draudimą ir po kasdienių išlaidų jam praktiškai nieko nebeliko.
„Tai reiškia, kad per vienerius metus 120 dienų būčiau praleidęs be pinigų. Tai ne tik skurdas, bet ir neviltis“, - po bandymo tikino E.Rossi.
Dėl šios priežasties jis nusprendė savo darbuotojams 200 eurų padidinti mėnesio atlyginimą. „Visa tai yra mažiausia, ką galiu padaryti“, - tvirtino direktorius. Pasak jo, „pragyvenimas Italijoje pabrango 150 eurų. Tokiems, kaip aš, tai nieko nereiškia, tačiau darbuotojams ši suma yra tarsi peilis po kaklu. Tai reiškia, kad galbūt jie negali sumokėti automobilio draudimo, ar nupirkti vaikui kompiuterio, kurio reikia mokslams“.
E.Rossi teigė, jog pastaruosius dvejus metus jo įmonės veikla buvo sėkminga: „Būtų neteisinga, jei mūsų darbo rezultatais džiaugčiausi tik aš.“