Kaip rašo „Harvard Business Review“, „Heinz“ generalinis
direktorius Billas Johnsonas jau paskaičiavo, jog besivystančių šalių rinkų dalis sudarys 20 proc.
bendro kompanijos pelno, rašo „Harvard Business Review“.
O dar prieš kelerius metus ši dalis buvo žemesnė nei 5 proc., o štai 2015-aisiais, prognozuojama,
sieks daugiau nei 30 procentų. Kita vertus, šioms rinkoms net ir siūlydamos garsių prekinių ženklų gaminius, kompanijos privalo paisyti vietos gyventojų poreikių ir pageidavimų.
Kasmet pasaulyje atsiranda 20 tūkst. naujų
maisto produktų. Tačiau dauguma jų dingsta apie save net nespėję paskelbti.
„Išties sėkmingo pasaulinio prekinio ženklo tikslas – tapti identišku
visame pasaulyje ir turėti labai aiškias vertybes“, - dėstė
prekinių ženklų ekspertas Martinas Lindstromas.
Tai sakydamas jis turi galvoje ne tik vienodą logotipą visoms pasaulio
šalims, prekės ženklas privalo turėti bendrą reikšmę. O pati svarbiausia jo vertė -
emocinis ryšys su žmonėmis.
Ne paslaptis, jog dauguma prekių ženklų didžiausią įtaką bandė daryti per
produkto išvaizdą. Bet atėjo laikas, kai daugiau dėmesio tenka skirti garsui, kvapui, skoniui
ir lytėjimo pojūčiams.
Juk pastebėjote, kad per alaus reklamą dažniausiai girdisi, kaip
atidaromas butelio kamštis, „Coca-Cola reklamoje, pasitelkus
garsą, stengiamasi perteikti pirmojo gurkšnio pojūčius, o „Pringle“
reklamuojama per traškančių bulvyčių garsą?
Mėginimas reklama kuo labiau paveikti žmogų svarbus
dar ir dėl to, kad įvairiose šalyse to paties produkto skonis
gali būti labai skirtingas.
Pavyzdžiui, Korėjoje kečupas „Heinz“ dažniausiai vartojamas tik kaip
picos padažas, kečupo korėjiečiai su keptomis bulvėmis nevalgo. O štai Papua ir Naujojoje Gvinėjoje kompanijos „Johnson and Johnson“ pabarstukai naudojama ne kūdikiams, o numirėliams pudruoti.
Tad žengiant į rinką privaloma žinoti, koks ten bus pagrindinis veikėjas,
vartotojas.
Bulvių traškučiai „Lays“, skirti besivystančių šalių rinkoms,
parduodami mažomis pakuotėmis. Tokio dydžio pakuočių JAV nė su žiburiu nerasite. Ten -
XXL traškučių paketai, skirti visai šeimai.
Be to, būtina atsižvelgti, ar šalyje, kurioje ketinate prekiauti, yra mašinų, kurios
nuveš jūsų prekę iki vartotojo namų, ir ar yra tinkamų dydžių
šaldytuvų, kuriuose produktus būtų galima laikyti ilgesnį laiką.
Būtina pasidomėti, ir kaip konkrečiose šalyse perkami maisto produktai.
Juk JAV dauguma žmonių maisto produktus perka prekybos centruose,
Indonezijoje - tik trečdalis vaikšto į dideles maisto produktų
parduotuves, jie mėgsta mažesnes. Kiti teikia pirmenybę apsipirkti turgavietėse.
Indijoje tik 15 proc. parduotuvių priklauso prekybos centrų tinklams, o Rusijoje – 40 procentų. Azijos šalyse sparčiai populiarėja
apsipirkimas internetu.
Korėjoje net 18 proc. naminių gyvūnų šeimininkų
ėdalą savo augintiniams užsisako internetu. Įdomu tai, kad šis
rodiklis pasaulyje neviršija 2 procentų.
Tad nemanykite, kad vienintelis būdas įveikti konkurentus – mažinti kainas. Žymiai svarbiau sukurti vartotojams naują, įkvepiantį prekės ženklą.
Čia geriausias pavyzdys - „Coca-Cola“.
Šis gėrimas žinomas ne tik savo logotipu, bet
ir asocijuojasi su džiaugsmu. Bet ir ši,
sėkmingos rinkodaros pavyzdžiu laikoma kompanija kai kur pralaimėjo kovą dėl raudonos
spalvos.
Kai kuriose šalyse raudona spalva jau asocijuojasi su kitu produktu, todėl kompanijai „Coca-Cola“ kai kur tenka eksperimentuoti su žalia.