„Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl skiriasi „Snoro“ turto trūkumo vertinimai. LB vadovas nurodo 3,4 milijardo litų, o LB valdybos narys Audrius Misevičius lapkričio 25 d. žiniasklaidai akcentuotai nurodė tik 800 mln. litų trūkumą. Jei trūkumas siekia tik 800 mln. litų, kaip skelbė A.Misevičius, „Snoras“ galėjo būti sanuojamas (perimant iš akcininkų valstybės naudai jų akcijas). Tai būtų valstybei kainavę 10 kartų pigiau nei likvidavimas, nebūtų reikėję atimti indėlių iš didesnių indėlininkų“, - sako Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Pasak jo, kaip žinoma, neįmanoma atkurti jokio sustabdyto banko, nes tokių veiksmų išgąsdinti indėlininkai iš karto pareikalautų atsiimti visus indėlius.
„LB taip pat neatsakė, kodėl, negrįžtamai stabdant veikiantį „Snorą“, iš anksto (dar lapkričio 16 d.) nuspręsta jį likviduoti, nelaukiant išvadų apie jo mokumo būklę. Savo atsakyme LB vadovas šaiposi iš indėlininkų teigdamas, kad, laikinai sustabdžius „Snorą“, jau kitą dieną, esą „likvidumo situacija banke buvo suvaldyta, ir būtiniausių operacijų vykdymas esą atkurtas jau kitą dieną“, kai tikrovėje buvo atidarytas ne bankas, o kai kurios jo kasos pinigų po 500 litų išmokėjimu“, - pažymi Seimo Krikščionių partijos frakcija.
Jos nariams neaišku liko ir tai, kodėl anksčiau nebuvo pastebėti galimai didžiuliai turto trūkumai, kas dėl to konkrečiai atsakingas, kam prireikė laukti laikinojo administratoriaus, kodėl anksčiau nesikreipta į teisėtvarkos institucijas, siekiant ištirti galimus trūkumus, kodėl nebuvo anksčiau apribotos su banko akcininkais susijusios abejotinos operacijos.
„LB neatsakingai teigia, esą tik laikinasis administratorius galėjo prieiti (įvertinti realią padėtį) prie konfidencialios bankinės informacijos, tarsi tokia informacija mažiau prieinama šalies tarnyboms, kurios realiai turi nepalyginamai daugiau galimybių ir teisių nei privatus laikinasis administratorius. LB neatsakė, kodėl buvo pritaikytas necivilizuotas banko nacionalizavimo būdas, kuris išgąsdins daugelį investuotojų ir atneš valstybei milijardinius nuostolius, kai perimti banko valdymą, akcijas ar prireikus jį likviduoti galima buvo pagal galiojančius civilizuotus bankų priežiūros įstatymus, taip kaip elgiamasi Vakarų valstybėse“, - sako frakcijos seniūnas V.Žiemelis.
Pasak jo, skirdami laikinąjį administratorių, Lietuvos banko ir Vyriausybės atstovai nurodė, jog bankui vykdant veiklą būtų galėjęs sutrikti kai kurių banko įsipareigojimų vykdymas.
„Tačiau lieka neatsakyta, ar po banko sustabdymo nutraukus visų banko įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala. Bandoma spekuliuoti trafaretine indėlininkų interesų apsaugos nuostata, tačiau tikrovėje, primityviai likvidavus „Snorą“, gyventojai ir įmonės praktiškai praras visą indėlį, kuris viršija draudžiamą sumą, visi patirs daug didesnę žalą, nes, išparduodant per bankrotą pusvelčiui (kaip įprasta) banko turtą, bankas atgaus daug mažesnę pajamų dalį, nei yra reali turto vertė“, - sako Krikščionių partijos frakcija.
Ši frakcija taip pat pasigenda atsakymo, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su Simonu Freakley, kada su juo buvo sutarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų, kodėl be konkurso buvo pasirinktas SEB, perduodant jam iš „Snoro“ milijardinius fizinių asmenų indėlius.