Tačiau besibaigiant posėdžiui Seimo narių gretos pasipildė - balsavime dalyvavo 120 parlamentarų.
Seimas nusprendė biudžetą tvirtinti gruodžio 20 dieną. Projektas Vyriausybei tobulinti nebebus grąžintas.
Biudžetą pristačiusi I.Šimonytė patikino, jog Vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik mažinti išlaidas, jei norima surinkti papildomą 1 mlrd. litų mokesčių. Asignavimų valdytojams biudžetas sumažintas 4 proc. Taupymai nepalies krašto apsaugos sekcijos – finansavimas sumažintas vos 0,1 proc., teismams finansavimas sumažintas 2 procentais.
Finansų ministrė prisipažino, jog kitų metų prognozės nebus tokios optimistinės kaip manyta – BVP augimas bus vos ne dvigubai mažesnis, eksporto paklausa - taip pat. Kaip teigė I.Šimonytė, eksporto rinkų perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tačiau, paklausta, ar galvota apie šios sekcijos skatinimą, patikino, jog eksportas savaime reguliuojasi ir šalies verslininkams tai pastaruoju metu pavyko padaryti be jokių valstybės skatinimo planų.
Po biudžeto svarstymo pasisakęs premjeras Andrius Kubilius griežtai atkirto oponentų kritikai, jog nei vykdoma ekonominė politika, nei Vyriausybės siūlomos biudžeto pataisos nėra teisingos - priminė, jog šiemet BVP augo iki 5,8 procento.
Pasak ministrės, lėtės ir darbo užmokesčio bei užimtumo augimas - mažėja verslo atstovų pasitikėjimas artimiausios perspektyvos ekonomikos situacija. Taip pat mažės ir infliacijos augimas.
I.Šimonytė neišvengė klausimų dėl „Snoro“ griūties, tačiau parlamentarus patikino, jog biudžetas ir ekonominė šalies situacija dėl to nenukentės: „Snoro“ problemos nėra sprendžiamos biudžeto pinigais. Pasiskolinome galvodami apie kitų metų refinansavimą.“ Ministrė teigė, jog didžiausia „Snoro“ griūties įtaka kitų metų biudžetui - 0,1-0,2 proc. BVP.
Planuojama, jog kitų metų pajamos sumažės 944,3 mln.
litų (3,6 proc.) iki 25,055 mlrd. litų. Valstybės išlaidos sumažės 934,4 mln.
litų (3,5 proc.) iki 25,774 mln. litų
Kritiką ministrei metė „darbietis“ Kęstutis Daukšys: „Jūs savo plačia krūtine, atrodo, užstojate Vyriausybės planus ir nesėkmes.“ Tačiau I.Šimonytė šmaikščiai patikino palaikanti Vyriausybės korekcijas ir pripažino, jog šias diktuoja nuotaikos tarptautinėje rinkoje: „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, tačiau neuždengsi visų euro zonos problemų.“
Vyriausybė numačiusi neperžengti 3 proc. fiskalinio biudžeto deficito – šis 0,2 proc. jau buvo padidintas. Finansų ministrė teisino šiuos planus teigdama, jog padidinę deficito rodiklius sulauktume tarptautinių rinkų nedėkingumo: „Bet koks didesnis deficitas demonstruos finansų rinkoms, jog Lietuva nesugeba suvaldyti deficito. Refinansavimo poreikiai yra labai dideli, ir mums ne tas pats, kiek mes mokėsime už savo skolą. Tai jau nesvarstytinas klausimas.“
Valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, palyginti su įstatymo projektu, pateiktu Seimui, sumažėja 835 mln. litų.
Dėl 1,2 proc. punkto sumažėjusio 2011 m. nominalaus BVP ir 5,3 proc. punkto sumažėjusio 2012 m. nominalaus BVP pelno mokesčio įplaukų prognozė sumažėjo 101 mln. litų, dėl 3,1 procentinio punkto sumažėjusios galutinio vartojimo išlaidų projekcijos pridėtinės vertės mokesčio įplaukos sumažėjo 395,8 mln. litų.
Akcizų įplaukų mažėjimas sudaro 51,7 mln. litų.
Kitos pajamos sumažėja 5,6 mln. litų. Šių pajamų mažėjimą paveikė sumažintos pajamos už atsitiktines paslaugas bei įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo į viešąsias įstaigas.
Kaip numatoma biudžeto projekte, planuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas nuo 2027,9 iki 2088,5 litų.