Šiaulių menų fabrikas – su aferos šešėliu

Menų fabriko kratosi net menininkai – nerasta nė vieno norinčiojo čia įsikurti.

Bet savivaldybės vadovai stebėtinai atkakliai bando prastumti šį projektą.

Paaiškėjo, jog dėl troškimo pagriebti ES struktūrinių fondų lėšas, siekio duoti darbo saviems statybininkams ir medžiagų tiekėjams įžūliai meluota tarybos nariams, net klastoti dokumentai.

Prieš ketverius metus Šiaulių savivaldybė pasirašė sutartį su sostinės viešąja įstaiga Ekonominių tyrimų centru dėl galimybių studijos.

Už 92 puslapių apimties pasvarstymų aplanką sumokėti 323 tūkstančiai litų – po 3510 litų už puslapį.

Tiesa, šioje studijoje kalbama ne vien apie menų fabriką, bet ir apie Talkšos ežero ir jo prieigų kompleksinį sutvarkymą.

Joje užsimenama, kad būtina įgyvendinti visą, o ne sudėtinę projekto dalį.

Pripažinta, kad menų fabrikas nepajėgs pats išsilaikyti, todėl jam reikės dotacijų: iki 2020-ųjų – 6,65 mln. litų.

Dosniai apmokėta vilniečių studija buvo skirta greta Chaimo Frenkelio vilos esančiam pastatui, kuris priklauso bendrovei „Aigela”. Tačiau ši įmonė buvo išstumta iš projekto.

Savivaldybė iš bendrovės vadovų pareikalavo per kelias savaites panaudai atiduoti pastatą su suformuotu žemės sklypu.

Tai padaryti nebuvo įmanoma – žemės tvarkymo formalumams būtinas bent pusmetis.

Tuoj atsirado kitas pretendentas – tuomečio mero Genadijaus Mikšio partijos kolega ir artimas bičiulis Stasys Karitonas.

Jam toje pačioje buvusio pramoninio komplekso „Elnias” teritorijoje priklausė apdegęs pastatas be stogo, įgriuvusia perdanga.

2010 m. balandį Šiaulių taryba nutarė iš S.Karitono nupirkti šiuos griuvėsius, dokumentuose įvardytus kaip „pramoninio paveldo pastatas”.

Paaiškėjo, kad taryba buvo apgauta – S.Karitono nuosavybė nebuvo paveldo objektų registre.

Mero G.Mikšio bičiulio prašymas šį statinį pripažinti paveldo objektu buvo gautas tiktai 2010 metų liepos 30 dieną.

Po kelių savaičių savivaldybės komisija nutarė šį pastatą įrašyti į kultūros vertybių registrą.

Tuometis meras pasirašė sprendimą, kuriuo iš S.Karitono nupirktas pastatas pagal panaudos sutartį 18 metų perleistas viešajai įstaigai Šiaulių regiono plėtros agentūrai.

Už valstybei priklausančioje žemėje riogsančius griuvėsius savivaldybė paklojo net 325 tūkstančius litų.

Negana to, paaiškėjo, kad savivaldybei teks sumokėti ir už architektų triūsą – S.Karitonas buvo sutaręs su bendrove „Vakarinis fasadas” dėl techninio projekto. Už jį paprašyta dar 235 tūkstančių litų.

Tarybos narys Artūras Visockas atliko tyrimą, per kurį į viešumą iškilo kruopščiai slėpti faktai.

„Jei visą didžiulį pastatą ir pavyktų išnuomoti nuo pirmos dienos, nuompinigiai siektų 13 litų už kvadratinį metrą. Tai – nerealu”, – aiškino A.Visockas.

Tuo tarpu Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovė Jolita Butkutė dievagojosi, kad savivaldybei teksią prisidėti tik keliais šimtais tūkstančių, o pastatas išsilaikysiąs pats.

Šį melą paneigė Lietuvos verslo paramos agentūros atsiųstas raštas, kuriame nurodomi kiti skaičiai: ES fondų parama – 6,994 mln., savivaldybės indėlis – 1,88 mln. litų.

A.Visockas surengė ekskursiją tarybos nariams po odų atliekomis dvokiančią teritoriją. Dauguma pasibaisėjo išvydę nupirktus griuvėsius, o nuo smarvės nosį suko net didžiausi projekto šalininkai.

A.Visockas pabandė įtikinti tarybą naikinti ankstesnius sprendimus, bet buvo mero Justino Sartausko nutildytas. „Man gėda kalbėti, nes tai projektas ateities menininkams”, – rėžė vicemerė Daiva Matonienė.

Tačiau A.Visockas pareikalavo garantijų, kad statybos nepabrangs, o statiniui išlaikyti nereikės pinigų iš biudžeto. Triukšmo išsigandęs meras J.Sartauskas pasiūlė dėl šio projekto balsuoti gruodžio pabaigoje.

* Neseniai menų inkubatorių atidarė Telšių miestas. Dviaukščiam 1500 kv. metrų ploto pastatui remontuoti išleista beveik 6 mln. litų iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto.

* Kvadratinio metro nuomos kaina čia – 24 litai. Pusę sumos dengia savivaldybė. Tačiau patalpų nesinuomoja nė vienas menininkas. Užtat įstaigai vadovauja buvusio Telšių mero žmona Palma Urbanavičienė.