LLRI skaičiavimais, apie 100 mln. litų valstybė gautų pardavusi „Baltijos“ poilsio namus, taip pat kitus valstybei ir savivaldybėms priklausančius poilsio namus. Dar tiek lėšų būtų gauta už Seimo autoūkiams priklausančius automobilius, Valstybės autoūkio remonto dirbtuves ir plovyklą bei mažinant biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidas.
Apie 600 mln. litų į biudžetą atkeliautų, pardavus iki 30 proc. AB "Lesto", "Klaipėdos nafta", "Lietuvos energija", "Litgrid" akcijų. Taip pat tarp siūlomų parduoti objektų - akcinė bendrovė "Lietuvos paštas".
Dar 50 mln. litų valstybė gautų, jei baigtų privatizavimą tose erityse, kuriose jis pradėtas: parduotų valstybines vaistines, poligrafijos, autoremonto, komunalines įmones, geležinkelių projektavimo įmones. Be to, siūloma parduoti tiesioginei mokslinei veiklai nenaudojamas institutams priklausančias patalpas bei 10 kelius valdančių valstybės įmonių: "Panevėžio regiono keliai", "Alytaus regiono keliai", "Kauno regiono keliai" ir kitas.
Tarp pasiūlymų parduoti - ir, anot LLRI, pinigus taupančios "jungtuvės" tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir "Sodros".
Kritika dėl mokesčių
Siūlydami parduoti valstybės turtą, specialistai kritikavo naujų mokesčių įvedimą. "Lietuvai per didelė prabanga turėti
prabangos mokesčius.
Jau nebėra geležinės uždangos. Jei
pigesnę mėsą lietuviai važiuoja pirkti į Lenkiją, tai
brangakmenius tuo labiau važiuos pirkti kitur", - sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto
ekspertė Kaetana Leontjeva. Jos teigimu, mokesčių mokėtojai ateinančiais metais jau ir taip ženkliai prisidės prie biudžeto.
Lietuvos
pramonininkų
konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius
Sigitas
Besagirskas tikino, kad ir esamų mokesčių didinimas - ne išeitis: "Verslui vienas svarbiausių dalykų yra
mokesčių stabilumas: „Mažieji“ mokesčiai (nekilnojamojo turto, automobilių - aut.past.) padėtų surinkti 50
mln. litų per metus, iš jų dalį suvalgytų mokesčio administravimas.
Biudžeto pajamų prasme jie neduotų nieko."
Paklausta, ką reikės daryti ateityje, kai vėl trūks pinigų ir nebebus ką parduoti, LLRI ekspertė K.Leontjeva ragino peržiūrėti biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą: "Būtina vykdyti esmines reformas, mažinti išlaidas, peržiūrėti programas ir jų efektyvumą. Dažnai programose būna naudingų funkcijų, pavyzdžiui, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros programą nuolat žiūrimas užterštumas vandens
telkiniuose, bet yra funkcijų, kurios prasilenkia su valstybės
funkcijomis, tarkime pagal tą pačią programą gimdymo namuose naujagimiams dalinami marškinėliai su užrašu
„Aš gimiau nerūkantis“.
Ieško milijardo litų
Vyriausybės siekis kitąmet turėti ne didesnį kaip 3
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitą išlieka.
Bet dėl akivaizdžiai lėtėjančios ekonomikos biudžete gali atsiverti
milijardo litų skylė.
Praėjusią savaitę Vyriausybė siūlė ją užlopyti
iki 23 ar net 24 proc. padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM), tačiau pirmadienį buvo pasirinktas kitas kelias.
Vyriausybės pasitarime sutarta, kad valdžios institucijos savo išlaidas turės sumažinti 4 procentais.
Tai galios tiek ministerijoms, tiek „Sodrai” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Ministrų kabinetas buvo pasiūlęs ir dar vieną būdą taupyti - pensijas į ikikrizinį lygį
grąžinti tik iš dalies. Tačiau pastarajam žingsniui pareiškė
nepritariančios prezidentė ir Seimo pirmininkė.
Irena Degutienė pasiūlė alternatyvą. Jos manymu, pensininkams duotą pažadą
atkurti sumažintas pensijas įvykdyti būtina, todėl reikėtų
įvesti vadinamuosius prabangos mokesčius, į privačius pensijų
fondus kitąmet nepervesti 2 proc. iš „Sodros“ ir įvesti
progresinius mokesčius.
Antradienį ji pranešė sudarysianti darbo grupę, kuri turės
parengti būtinus įstatymų projektus ir pakeitimus. Jie balsuoti
Seimui bus pateikti drauge su kitų metų biudžetu. I.Degutienės teigimu, norint šį darbą buvo galima padaryti ir per
parą. Iš čia jau girdėtas „naktinės mokesčių reformos“ vardas.
Prabangos mokesčių idėją palaiko ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jo teigimu, apmokestinus prabangesnį
nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius, šalies biudžetas gautų
maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. Skeptiškesnė šiuo klausimu finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji įsitikinusi, kad toks mokestis gerokai biudžeto nepapildys.
Valdančiosios koalicijos
partneriai Liberalų ir centro sąjunga iš esmės neprieštarauja vadinamųjų prabangos mokesčių
įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių
resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško
sumažintų pensijų grąžinimo.