Bandymas pakeisti ES sutartį žlugo dėl britų nepritarimo (papildyta 11 val. 58 min.)

„Galiu patvirtinti, kad Didžioji Britanija nedalyvauja diskusijoje apie (sutarties) persvarstymą“, - sakė vienas aukšto rango diplomatas po to, kai britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareikalavo nuolaidų, kurioms ryžtis nebuvo pasirengusios nei Vokietija, nei Prancūzija.

Antras diplomatas patvirtino, kad derybos toliau vyks dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo 17-ai euro zonos valstybių ir kitoms, eurą įsivesti norinčioms šalims.

Nesugebėjimas išlaikyti Londono didina tikimybę, kad, kaip nuogąstauja kai kurie lyderiai, ES gali suskilti į „daugelio greičių“ Europą.

„Ši krizė sukals vinis į mūsų karstą, jei pasirinksime atstumti 27-ių Europą“, - per Europos dešiniojo sparno partijų susitikimą, kuris įvyko prieš viršūnių susitikimą, sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Įtakinga Europos narė Vokietija tvirtino, kad sutarties pakeitimas, kuris, kanclerės Angelos Merkel nuomone, yra reikalingas kovai su krize, turėtų apimti visas 27 valstybes, tarp jų - 10 euro neįsivedusių narių.

Tačiau D.Cameronas pagrasino vetuoti bet kokį panašų susitarimą, jei jam nebus suteiktos garantijos, kad bus apsaugoti, pasak jo, gyvybiškai svarbūs „britų interesai“.

„Jei negaliu gauti to, ko noriu, nedvejodamas vetuosiu 27-ių sutartį, nes nesirengiu vykti į Briuselį ir neginti mūsų šalies“, - sakė jis ketvirtadienį.

Pasak diplomatų, Londonas norėjo ir ateičiai užsitikrinti veto teisę dėl ES finansinio reguliavimo taisyklių tiems atvejams, jei manytų, kad iškilo grėsmė Britanijos interesams.

D.Cameronas pažadėjo ginti Londono Sitį, kuris vaidina didžiulį vaidmenį Britanijos ekonomikoje, nuo Briuselio kišimosi, o Prancūzija ir Vokietija tuo tarpu nori finansinių transakcijų mokesčio.

Sutarties pakeitimui turi vienbalsiai pritarti visos 27 ES narės. Pareiškime, kurį šią savaitę paskelbė „The Times“, D.Cameronas taip pat sakė, kad jei 17 euro zonos valstybių alternatyviai nuspręstų sukurti atskirą savo pačių sutartį, Britanija taip pat užsitikrintų savo interesų apsaugą.

Tokios su sutartimi susijusios institucijos kaip Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas „priklauso visoms ES valstybėms, ir jų naudojimui už 27-ių sutarties ribų aiškiai reikėtų garantijų“, pabrėžė jis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė dėl naujos „auksinės taisyklės“, kuri padėtų sumažinti skolas, nors svarbų viršūnių susitikimą temdė ginčai dėl Bendrijos sutarties pakeitimo ir vieningosios valiutos, o Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo nesiimsiantis skubiai išpirkinėti skolų.

Pastangas išgelbėti eurą mes tos šalys, kurios yra įsivedusios Bendrijos valiutą. Taip pareiškė Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy, po visą naktį Briuselyje vykusių Europos Sąjungos atstovų derybų, kuriose ieškota išeities, kaip gelbėti eurą, jei apskritai tą verta daryti.

Pasak N.Sarkozy, 17 euro zonos šalių vėliausiai kovą turės sudaryti naują sutartį, rašo bbc.co.uk.

Tiek Prancūzija, tiek Vokietija siekė, kad visos 27 bloko narės sutiktų su gerokai suvaržytu biudžetu, kuris galbūt padėtų išspręsti skolų krizę. Tačiau Didžioji Britanija prašė nuolaidų, kurioms Paryžius ir Berlynas nepritarė.

Anot N.Sarkozy, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė protokolą, pagal kurį Londonas galėtų atsisakyti pasiūlytų finansinių paslaugų pokyčių.

N.Sarkozy nurodė: „Kad sutiktų su sutarties peržiūrėjimu tarp 27 ES šalių, Davidas Cameronas mūsų parašė to, ką mes visi laikome nepriimtina (sąlyga) - kad į sutartį būtų įdiegtas protokolas, suteikiantis Jungtinei Karalystei tam tikrų išlygų dėl finansinių paslaugų reguliavimo.“

„Mes negalėjome to priimti, nes galvojame priešingai - jog dalis pasaulio negandų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo“, - pabrėžė N.Sarkozy.

„Jeigu sutiktume su išlyga Jungtinei Karalystei, kiltų klausimas dėl didelės dalies labai reikalingo mūsų atlikto darbo, siekiant sureguliuoti finansų institucijas“, - pridūrė jis.

"Mes negalėjome tam pritarti", - sakė N.Sarkozy.

Prancūzijos prezidentas taip pat teigė, jog Vengrija nusprendė nepritarti pasiūlytiems pokyčiams, tuo tarpu Čekijos Respublika ir Švedija pareiškė pirma norinčios pasitarti su savo parlamentais.

Dėl sprendimo prašyti šalių laikytis „subalansuotų“ biudžetų, kol jų įsiskolinimo lygis sumažės, buvo sutarta tik „iš principo“, nors siūloma įvesti „automatines pasekmes“ euro zonos šalims, kurios pažeidžia seniai ignoruojamą taisyklę, jog biudžeto deficitas negali būti didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo tarpu šalių „metinis struktūrinis deficitas“ gali siekti 0,5 proc. BVP, o ne būti nulinis, sakoma preliminariuose nutarimuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.

„Struktūrinis“ deficitas apskaičiuojamas atmetus nepaprastuosius veiksnius, tokius kaip skolų išmokėjimas ir ekonominio ciklo veiksniai.

Kita vertus, diskutuojant dėl platesnio „fiskalinio pakto“ - pirmojo žingsnio valstybių mokesčių ir išlaidų vieningo reguliavimo link, dar lieka kai kurių neišspręstų klausimų. Pasak diplomatų, dar reikia suderinti tokio susitarimo teisines detales.

Visą naktį vykusios sudėtingos derybos prasidėjo niūria gaida, kai ECB pirmininko Mario Draghi, kuris dalyvavo prieš viršūnių susitikimą vykusiose derybose su Vokietija, Prancūzija ir aukštais ES pareigūnas, komentarai sukėlė paniką rinkose.

M.Draghi pareiškė, kad laukiami ECB veiksmai, siekiant supirkti smarkiai įsiskolinusių skolų obligacijas būtų „riboti“.

Padidins pasitikėjimą euru

Sprendimai, priimti naujausiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, padidins pasitikėjimą skolų prislėgta euro zona, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė penktadienį.

„Visada sakiau, kad 17 euro zonos valstybių reikia susigrąžinti pasitikėjimą. Manau, kad tai gali nutikti ir nutiks dėl šiandienos sprendimų“, - A.Merkel sakė po viršūnių susitikimo, su kuriuo siejamas euro išlikimas ateityje.

Po derybų maratono, kuris baigėsi apie 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, lyderiai pasiekė „labai, labai svarbių rezultatų..., nes mes pasimokėme iš savo klaidų ir praeities“, teigė kanclerė.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy penktadienį nurodė, kad šešios šalys, šiuo metu nepriklausančios 17 šalių euro zonai, pasirašys sutartį dėl fiskalinės drausmės griežtinimo, siekiant išspręsti skolų krizę.

„Išvada tokia, jog 17 euro zonos narių ir šešios kitos (šalys) sudarys tarpvyriausybinę sutartį. Dvi kitos šalys dar neturi mandato dalyvauti“, - sakė H.Van Rompuy.

Šią sutartį pasirašys visos 17 euro zonos šalių, taip pat Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Čekija ir Švedija prieš apsispręsdamos nutarė pasikonsultuoti su savo parlamentais.

Tuo tarpu Didžioji Britanija ir Vengrija šių įsipareigojimų nutarė neprisiimti.

ES atsisakė idėjos įtraukti privatų sektorių į euro zonos stabilumo programų finansavimą. Tai per baigiamąją ES viršūnių susitikimo spaudos konferenciją pareiškė bendrijos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

"ES atsisakė idėjos restruktūrizuoti euro zonos šalių (Graikijos) įsiskolinimą privatiems bankams. Šis kelias oficialiai uždarytas, - sakė H. van Rompuy. - Dabar stabilizavimo programos bus finansuojamos per TVF".

Jis pažymėjo, jog ES šalys papildomai suteiks TVF 200 milijardų eurų, kad būtų padidinti jam prieinami ištekliai. Iš šių lėšų 150 milijardų duos euro zona, 50 milijardų eurų - kitos 10 ES valstybių.

Anksčiau TVF vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad šiuo metu Fondas turi apie 300 milijardų eurų finansinių atsargų.