Apie žmonių nuotaikas artėjant didžiosioms šventėms „Lietuvos ryto” televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai” vedėjas kalbėjosi su Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu ir banko „Swedbank” asmeninių finansų instituto vadove Odeta Blažiene.
– Kiek žmonės ruošiasi išleisti pinigų Kalėdų stalui, dovanoms?
O.Blažienė: Jau ketvirtus metus atliekame apklausą ir matome tendencijas, kaip keičiasi žmonių išlaidos maistui, dovanoms.
Jie nusiteikę išleisti panašiai tiek, kiek ir praėjusiais metais. Bet ir pernai, ir užpernai žmonės smarkiai mažino išlaidas.
– Kokios tai sumos?
O.B.: Dauguma – daugiau nei 30 procentų – atsakė, kad šventėms, šventiniam stalui išleis nuo 100 iki 200 litų.
Namų ūkiai, kurių pajamos yra didesnės, kai vienam asmeniui tenka daugiau nei pusantro tūkstančio litų, planuoja išleisti per 400 litų.
Tačiau tokių nėra daug.
– O dovanos?
O.B.: Situacija – panaši. Dauguma ketina išsiversti su maždaug 100 litų suma.
– Kaip tai atrodo Europos Sąjungos kontekste?
O.B.: ES gyventojai šventiniam stalui ir renginiams planuoja išleisti vidutiniškai apie 600 litų, o dovanoms – daugiau nei 1200 litų. Taigi skirtumas didelis. Bet Lietuvoje gyventojai situaciją vertina gana realistiškai – išlaidas planuoja pagal savo pajamas.
– Ar yra pagrindo optimizmui, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją?
B.Gruževskis: Smagu girdėti, kad situacija stabilizuojasi.
Tačiau man kelia nerimą tai, kad dėl stabilumo mūsų socialinėje sistemoje turime daug skolintis. Skolinamės, kad tuos pinigus pravalgytume. Tai – vartojimo paskolos, jos mažai efektyvios, labai brangios.
Taupymas yra pasyvi stabilizavimo priemonė, ji gali būti naudojama paskutinė.
Pirmiausia būtina galvoti apie aktyvias priemones. Aišku, reikia mažiau išleisti, bet išleisti gali tik tada, kai turi. Todėl pirmiausia reikia surinkti.
Kas pagrindinis biudžeto generatorius?
Tai – dirbantis žmogus. Noriu paklausti: kur tos kryptingos pastangos, garantuojančios, kad didėtų užimtumas?
Nebus užimtųjų, nebus mokėtojų „Sodrai”, biudžetui.
Mums reikia ne tik dirbančių, bet ir labai daug uždirbančių žmonių, ypač tada, kai tokia didelė emigracija.
– Per Kalėdas žmonių laukia vienkartinės išlaidos. Kokios jūsų prognozės, kaip artimiausiu metu keisis žmonių vartojimo įpročiai?
O.B.: Atlikę tyrimą pastebėjome, kad gyventojų išlaidos didėja, bet jos didėja todėl, kad auga kai kurių prekių ir paslaugų kainos.
Namų ūkių pajamos iš esmės nesikeitė, nedidelis darbo užmokesčio padidėjimas neturėjo efekto.
2009 metais namų ūkiai smarkiai sumažino vartojimą ir ėmė labiau taupyti.
Jeigu kainos toliau didės, ir namų ūkiai bus priversti vis daugiau pinigų skirti, pavyzdžiui, šildymui ar kitiems kasdieniams poreikiams, natūralu, kad taupyti jie galės mažiau. Gyventojų lūkesčiai pablogėjo jau spalį.
– Kam ir kiek pinigų išleidžia gyventojai?
O.B.: Didžioji dalis namų ūkių šiuo metu gali sau leisti tik būtinąsias išlaidas.
Išlaidos maistui svyruoja nuo 35 iki 60 proc. pajamų, transportui – 10 proc. ir būstui – 10–15 procentų.
Išlaidos laisvalaikiui, sveikatai, buitinėms reikmėms – labai minimalios.
– Ką rodo tokia didelė dalis, skiriama maistui?
B.G.: Tai – skurdžios, nepasiturinčios visuomenės, šeimos požymis. Tai rodo labai brangų pragyvenimą.
Negana to, manau, kad abejotina ir to maisto kokybė – juk jie neperka brangiausios mėsos, vitaminų ar vaisių.
– Kokios įtakos socialinei situacijai turės visų sričių išlaidų mažinimas keturiais procentais?
B.G.: Trūkstant pinigų biudžete, suprantama, turime mažinti išlaidas. Bet kartu mažiname ir vartojimą.
Jaučiu, kad bus padaryta ta pati klaida, kurią padarėme 2009 metais, kai viskas buvo daroma vidutiniškai – mažinama 4–5 procentais. Tai yra neefektyvu. Turėtų būti strateginiai sprendimai, kurie skatintų pajamų ir užimtumo augimą.
– Ar namų ūkiai jau pasiekė ribą, kai labiau taupyti nebėra kaip?
O.B.: Gyventojai mažina išlaidas rūbams, avalynei, maistui, ieško, kur efektyviau apsipirkti, pradeda galvoti, kaip susitvarkyti būstą, kad galėtų mažiau mokėti už šildymą.
Didžioji dalis namų ūkių yra prie ribos, kai paskirsto visas savo pajamas. Jeigu reikės dar atriekti daugiau, kita dalis tikrai labai nukentės.
Matome, kaip didėja skolos už šildymą, nes gyventojai neturi iš ko susimokėti, jie neturi už ką pavalgyti.
Tačiau sunku pasakyti, ar ta taupymo riba jau pasiekta, nes žmonės labai išradingi, jie ieško būdų, kaip ką nors nusipirkti pigiau ir dar pataupyti.
– Kokių išlaidų namų ūkiai atsisako pirmiausia?
O.B.: Per pastaruosius trejus metus matėme, kad jie pirmiausia atsisakė laisvalaikio, drabužių, maitinimosi ne namie, padaugėjo perkamų produktų, iš kurių gaminama namuose.
Galbūt jie galėtų sumažinti transporto išlaidas, atsisakyti automobilių, nors to nelabai norima karpyti.
– 2010 metais skurdo rizikos lygis šalyje buvo apie 30 procentų. Kiek žmonių prie skurdo ribos gali atsidurti kitąmet?
B.G.: Norėčiau optimistiškai žiūrėti į ateitį. Bet gali būti, kad tas procentas nemažės.
Būtų gerai, kad situacija bent neblogėtų.