Apie pasitraukimą iš Visagino AE projekto vakar pareiškė Lenkijos valstybės valdoma energetikos kompanija PGE.
Jos vadovas Tomaszas Zadroga pareiškė, kad apsispręsta atsižvelgiant į sąlygas, kurios pasirodė nepriimtinos dabartiniu metu.
Patys statys elektrinę
Kokios sąlygos neįtiko kaimynams, liko mįslė ir mūsų šalies valdžiai.
Tačiau Lenkija paskelbė nutarusi statyti savo atominę elektrinę. Dėl užsakymo ten konkuruoja ir „Hitachi-GE”, kuri yra strateginė investuotoja į Visagino atominę elektrinę.
Lietuvos valdžios atstovai neslėpė, kad lenkų sprendimas juos nustebino. Tačiau dėl to esą niekas nesikeičia.
„Vieno partnerio pasitraukimas tikrai mums nėra kritinis”, – pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Jo nuomone, lenkų pasitraukimą galbūt lėmė projekto vykdymo sparta.
Bet ministras užtikrino, kad Visagino AE projektas ir toliau bus tęsiamas.
Latviai neturi pinigų
Varšuva buvo laikoma finansiškai stipriausia atominės elektrinės projekto dalyvė.
„Mūsų kaimynai priėmė racionalų sprendimą – statyti elektrinę savo šalyje. Tai ne politinis, o ekonominis sprendimas.
Mūsų šalyje kol kas girdimas tik politinis pritarimas”, – „Lietuvos rytui” teigė buvęs Latvijos energetikos ministras Janis Uobuolinis.
Jis teigė netikintis, kad Ryga gali finansiškai prisidėti prie šio projekto.
„Esant tokiai padėčiai ir turint tokį biudžetą tai neįmanoma”, – tvirtino šiuo metu nepriklausomu energetikos analitiku prisistatantis J.Uobuolinis.
Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas stebėjosi, kad lenkai ilgai delsė oficialiai pareikšti tai, apie ką abiejose šalyse sklandė gandai jau seniai.
„Matyt, tai nulėmė galutinis sprendimas turėti elektrinę savo šalyje. Bet ir anksčiau jie nedegė noru dalyvauti Visagino projekte”, – įsitikinęs J.Vilemas.
Politinės įtakos nemato
Lietuvoje yra manančių, kad lenkų sprendimą lėmė politinės priežastys. Esą įtempti Lietuvos santykiai su Lenkija irgi turėjo įtakos šiam sprendimui.
Ar neatsitiks panašiai ir su latviais? Juk kaimynai griežia dantį ne tik dėl to, kad Lietuvos Vyriausybė atsisakė gelbėti „Snorą”, o kartu ir šio valdytą „Latvijas Krajbanka”.
Ryga rodo nepasitenkinimą ir dėl to, kad Lietuva nori statyti savo suskystintų dujų terminalą, o ne kooperuojasi su kaimynais.
„Atominė elektrinė – komercinis, o ne politinis projektas. Baltijos šalių politikai padarė klaidą, kad pirmiausia sutarė dėl atominės elektrinės Visagine.
Pirmiausia viską turi įvertinti verslas, investuotojai, o tik po to rankomis gali sukirsti ministrai”, – dėstė J.Uobuolinis.
Jis įsitikinęs, kad bet kokius politinius nesutarimus užglaisto ekonominė nauda: „Jeigu būtų finansinės naudos iš Visagino atominės elektrinės projekto, viskas judėtų kitu greičiu.”
Buvusio ministro nuomone, istorijos su „Latvijas Krajbanka” ir suskystintų dujų terminalu nepadarys jokios įtakos Latvijos valdžios apsisprendimui.
Sąjungininkai – tik estai?
Akademikas J.Vilemas mano, kad lenkų apsisprendimo neverta sieti su politika, pašlijusiais diplomatų santykiais.
„Ar verta investuoti į atominę elektrinę, kuri yra kažkur toli ir ją valdo nežinia kiek savininkų? Jie suprato, kad tai – rizikingas projektas”, – teigė J.Vilemas.
Jis neabejoja, kad ir latviai priims tokį pat sprendimą. Tuo tarpu Estiją J.Vilemas laiko solidžia partnere.
„Estai turi pinigų, o jiems tikrai rūpi pirkti elektrą iš atominės elektrinės. Akivaizdu, kad jie dabar yra didžiausi entuziastai”, – mano akademikas.