Kalėdų sūkurio magijai lietuviai – vis dar atsparūs

Viena paguoda prekybininkams, kad pirkėjai bent jau nebemažins išlaidų, o gal keliais procentais ir padidins jas. Vidutiniškai Kalėdoms jie turėtų skirti apie pusantro šimto litų.

Ir nors lietuviai savo išlaidomis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, taupyti šventiniam stalui ir dovanoms iš anksto jie nelinkę.

„Tikimasi, kad šiemet lietuviai Kalėdų pirkiniams išleis maždaug tiek pat, kaip ir praėjusiais metais. Prekybą labiausiai skatins įvairios akcijos ir nuolaidos”, – sakė „Iki” tinklo atstovas Valdas Lopeta.

Jau kelerius metus Kalėdoms „Iki” pirkėjai vidutiniškai išleidžia apie 100–150 litų.

Anot V.Lopetos, anksčiau stengdavęsi Kalėdoms apsipirkti per kelias paskutines dienas, dabar pirkėjai apsiperka keliais etapais.

Per pirmąjį etapą, nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pradžios, jie jau išpirko 10 proc. kalėdinių pirkinių.

Šiemet „Iki” pardavėjus nustebino išaugusi kalėdinių puošmenų paklausa. Pastaraisiais metais dekoracijoms pirkėjai neišlaidaudavo.

„Antrasis pirkimo etapas įsibėgėja šiuo metu. Manome, kad suskubę pasiruošti Kalėdoms pirkėjai per artimiausias savaites išpirks 70 proc. viso šventėms skirto dekoracijų ir dovanų asortimento”, – vylėsi V.Lopeta.

Kad pirkėjai šiemet, kaip ir pernai, nepuls švaistyti pinigų, mano ir „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.

„Pernai, palyginti su 2009 metais, Kalėdų laikotarpiu apyvarta ūgtelėjo vos 5 procentais”, – savo nuomonę pagrindė tinklo atstovė.

O vidutinis šventinis išlaidų krepšelis jau trečius metus šiame tinkle išlieka panašus. Tiesa, „Maxima” viliasi, kad jis šiemet keliais procentais ūgtelės.

„Kalėdų dekoracijoms dažniausiai skiriama iki 50 litų. Kalėdų stalui dažniausiai ketinama skirti 200–300 litų”, – sakė O.Malaškevičienė.

2009 metais „Maxima” atliko apklausą trijose Baltijos šalyse – domėjosi planuojamomis Kalėdų išlaidomis.

Kalėdų dovanoms dauguma Baltijos šalių pirkėjų tuomet ketino išleisti 100–300 litų. Net 19 proc. apklaustų Estijos gyventojų buvo pasiryžę Kalėdų dovanoms išleisti 500 litų ir daugiau, Lietuvoje tokias išlaidas planavo 12 proc., Latvijoje – 14 proc. apklaustųjų.

Daugiau žmonės išleidžia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Lietuvos sostinėje vidutinis šventinis krepšelis apie 3 proc. didesnis nei vidutinis visoje visoje šalyje.

Tuo tarpu panevėžiečiai šventėms išleidžia 15 proc. mažiau už vidurkį.

Kad pirkėjai šiemet išleis daugiau, nesitiki ir „Norfos” tinklas.

„Juk pajamos neišaugo, o išlaidos didėjo”, – paaiškino šio tinklo atstovas Darius Ryliškis.

Pernai ir užpernai tarpušvenčio savaitę „Norfos” pirkėjas vieno apsipirkimo metu vidutiniškai išleisdavo 28 litus.

Siūlo rinkinius už 10 litų

Ne tokia pilna pirkėjų piniginė ne tik prekybininkus, bet ir gamintojus bei tiekėjus paskatino ieškoti išeičių. Tarkim, pakuojant dovanas rinktis ne tik praktiškus, bet ir pigesnius gaminius.

„Vien kosmetikos ir parfumerijos skyriuose savo klientams siūlome įsigyti apie 200 skirtingų dovanų rinkinių, kainuojančių nuo 10 iki 60 litų”, – sakė O.Malaškevičienė.

Nors prekybininkai patys dovanų rinkinių nepakuoja, dažnai konsultuoja tiekėjus – pasako, kokie pirkėjų lūkesčiai ir nuotaika, kokios prekės yra perkamesnės.

„Dovanos komplektuojamos taip, kad būtų naudinga pirkėjui, dažniausiai viena rinkinio dalis yra nemokama.

Paprastai tai yra perkamiausi daiktai, kurie derinami su tos pačios linijos gaminiais ar daiktais, papildančiais komplektą”, – aiškino „Maxima” atstovė.

„Krizė išmokė veikti racionaliau: prekybininkus ypač kruopščiai rinkti asortimentą, pirkėjus – pirkti ne paskubomis, paskutinę dieną pigias smulkmenas, bet geriau ateiti keletą kartų į parduotuvę, apžiūrėti, apgalvoti”, – aiškino „Rimi” tinklo atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Pasak jos, kasmet kaip dovanos populiarėja knygos.

Visuomet per akcijas iššluojamos žaislų lentynos. Stiebiasi ir dovanų kortelių paklausa.

„Rimi” atstovė tikisi, jog tinklas sulauks „paskutinės minutės” dovanų pirkėjų – įbėgę į parduotuvę jie skubiai išsirenka darbo kalendorių, puodelį ar kokį kalėdinį suvenyrą.

„Manome, kad šiemet pardavimas turėtų būtį truputį didesnis, tačiau žmonės pirks mažiau pigių smulkmenų. Be to, šventinių dienų šiemet bus mažiau, nes jos sutampa su savaitgaliu, tad galima prognozuoti, kad lietuviai Kalėdas švęs ne prasčiau nei pernai, bet trumpiau”, – spėjo R.Stanaitytė-Česnulienė.

Šiemet dauguma Lietuvos namų ūkių ketina nemažinti šventinių pirkinių biudžeto arba jį padidinti. Dengdami Kūčių ir Kalėdų stalą, vaišėms gyventojai ketina skirti vidutiniškai 150 litų, o dovanoms artimiesiems – dar iki 100 litų.

Tai parodė „Swedbank” tyrimas. Tyrimo duomenimis, net 71 proc. apklaustų namų ūkių nurodė, kad šiemet šventiniams pirkiniams išleis tiek pat arba daugiau nei praėjusiais metais.

„Tendenciją, kad šventinės išlaidos nebemažinamos, o kai kuriais atvejais net šiek tiek didinamos, galima laikyti tam tikru namų ūkių finansinio stabilumo ženklu”, – aiškino „Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Lyginant ankstesnių metų analogiškų tyrimų duomenis išryškėjo optimistinė gaida – šventiniu laikotarpiu pasiryžusių pirkti daugiau skaičius nuosekliai augo.

2009 metais namų ūkių, ketinusių padidinti šventinį biudžetą, nuošimtis sudarė vos 2 proc., o po metų šis skaičius išaugo net penkis kartus – iki daugiau nei dešimtadalio.

Šiemet per šventes plačiau praverti pinigines planuoja jau 14 proc. namų ūkių.

Nors ir šiek tiek padidėjęs, Lietuvos gyventojų šventinis biudžetas yra kelis kartus kuklesnis nei europiečių, kurių išlaidos šiemet vis dėlto bus 0,8 proc. mažesnės nei pernai.

Bendrovės „Deloitte” apklausos duomenimis, Europos gyventojai vaišėms planuoja išleisti vidutiniškai 571 litą, o dovanoms skirta suma siekia 1226 litus.

„Mūsų šalies gyventojų šventėms planuojamos išleisti sumos yra adekvačios jų finansinei situacijai. Tačiau to nepasakysi apie pasirengimą šventiniam laikotarpiui. Tyrimas parodė, kad beveik pusė gyventojų šventinėms išlaidoms iš anksto netaupo, o trečdalis reikalingas lėšas pradeda kaupti likus tik mėnesiui iki švenčių”, – sakė O.Bložienė.