Gyventojų uždelstos skolos sumažėjo nebankiniam sektoriui - vartojimo kreditų įmonėms, o didėjo bankams, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu uždelstų skolų turi 228 tūkst. fizinių asmenų, arba kas 13-as Lietuvos gyventojas, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.
Pasak Manocreditinfo.lt vadovo Mariaus Zaikausko, lapkritį, lyginant su šių metų uždelstų mokėjimų augimo vidurkiu, gyventojų uždelstos skolos didėjo 40 proc. lėčiau, o gyventojų padengtų uždelstų skolų suma buvo nežymiai didesnė nei vienuolikos šių metų mėnesių vidurkis.
M.Zaikausko teigimu, tai rodo, kad gyventojai stengiasi padengti uždelstas skolas ir pasirūpinti savo kredito istorija, nepaisydami padidėjusių išlaidų dėl prasidėjusio šildymo sezono, kadangi jie žino, kad tvarkinga kredito istorija gali nulemti mažesnes paskolų palūkanas.
Lapkritį, kaip ir paskutinius šešis mėnesius, vyrams atiteko 71 proc. visų Lietuvos gyventojų uždelstų skolų, o moterims - 29 proc. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 7 429 litus, arba 4,5 vidutinio darbo užmokesčio, o vienos moters - 4 707 litus, arba beveik 3 vidutinius atlyginimus.
Vilniečiams tenka 37 proc. visų Lietuvos gyventojų uždelstų skolų sumos, kauniečiams - 26 proc., o klaipėdiečiams - 11 proc. Mažiausios uždelstų skolų sumos tenka Birštono, Pagėgių ir Lazdijų gyventojams.
Lapkritį didžiausios uždelstų skolų sumos vienam gyventojui teko Palangoje (1 683 litai), Kaune (1 152 litai), Vilniuje (994 litai) ir Klaipėdoje (930 litų), mažiausios - Švenčionyse (48 litai), Šakiuose (70 litų), Birštone (78 litai) ir Lazdijuose (87 litai).