Kol kas neaišku, kiek laiko gali būti liautasi pervesti lėšas į pensijų fondus sumažinimas. Tokius pervedimus reglamentuojantis specialus įstatymas dar nėra pakeistas, o pataisos jam nėra priimtos.
„Nekalbame apie nulį visiems laikams. Tokios pataisos niekas nėra pateikęs“, - kartojo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Šiam sprendimui pritarė visi komiteto nariai, išskyrus Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio atstovus.
R.Dagys sprendimą argumentavo tuo, kad pensijų fonduose nėra uždirbama pakankamai lėšų, todėl juos pasirinkę žmonės, jo nuomone, nukentėjo, palyginti su likusiais „Sodroje“.
„Faktas yra toks: net sumažintos pensijos „sodrinė“ dalis nuo 2004 metų augo žymiai greičiau, nei fondai. Tai faktas. Žmonės, kurie buvo sistemoje, pralošė, nes jų „Sodros“ dalis būtų užaugusi didesnė.
Su tokia fondogrąža kaip dabar pensijinių fondų ateitis „po klausimu“, - dėstė R.Dagys.
Be to, jo nuomone, pensijų fondų mokesčiai yra per dideli, o laikas investuoti - prastas.
„Kreipėmės į visas institucijas, kurios tik yra, kurios gali prognozuoti pensijų fondų ateitį: Lietuvos banką, Vertybinių popierių komisiją, visus universitetus. Visų atsakymas dėl ateities buvo skeptiškas.
Suprantama, kad turint mūsų krizę ir Europos Sąjungos artėjančią krizę, tai užduoda daug klausimų. Kokia perspektyva investuoti į valstybių, kurios bankrutuoja, vertybinius popierius. Graikijos vertybinių popierių neturime daug prisikaupę. O kitų? Kas bus su sistema, jei prisipirksime vertybinių popierių, o po to nebus kur jų dėti?
Kokia perspektyva yra investuoti į akcijas dabar, kai iš viso neaiški jų vertė, kai neišsivaikščiojo visas mechanizmas? Tai objektyvios priežastys, kurias turime įvertinti. Negalime neatsakingai žiūrėti, kur tie pinigai eina, nes pinigai yra atiduodami fondams“, - sakė R.Dagys.
Panašiai kalbėjo kiti komiteto parlamentarai.
„Jūs sakote – jei mažinsime įmokas į fondus, bus blogiau ateities kartoms. Bet kas bus, jei pinigai bus nesėkmingai investuoti - investavo taip, kad jie dings?“, - klausė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Nesutinkantys sumažinti įmokų į pensijų fondus parlamentarai svarstė, jog toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narė Asta Antanavičiūtė tvirtino, kad sumažinus pervedimus į pensijų fondus daugiau žmonių norės algą gauti „vokeliuose“.
„Žinome mes tą laikinumą. Laikinai buvo sumažinta įmokų dalis iki 3,5 proc., dabar ji laikinai sumažinta iki 2 proc., o dar ją laikinai mažiname iki nulio. Matome, kad tas laikinumas pataps amžinas“, - sakė A.Antanavičiūtė.
Parlamentarai tarpusavyje juokavo, kad dalyvaudami pensijų fondų sistemoje jie pralošė. „Bet Šimonytė išlošė, nes ji nedalyvauja“, - kalbėjo R.Dagys.
Į 2004-aisiais pradėjusius veikti pensijų fondus valstybė nuolat perveda tam tikrą dalį jų pajamų. Ši dalis iš pradžių nuosekliai didėjo, kol pasiekė 5,5 proc. pajamų. Prasidėjus krizei, parlamentas 2009-aisiais šią dalį per du kartus sumažino iki 2 proc. pajamų.
Nors sumažėjimai turėjo būti laikini, tačiau pernai seimūnai sumažinimą iki 2 procentų įteisino kaip pastovų.
Šiuo metu pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1,032 mlrd. Lietuvos gyventojų. Iš jų maždaug trečdalis įmokų nemoka, nes neturi darbo Lietuvoje. Pensijų fonduose yra sukaupta per 4 mlrd. litų.