Maždaug pusė stipriųjų gėrimų Lietuvoje parduodama nelegaliai. Dėl kitos rinkos dalies nuožmiai kaunasi vietos gamintojai su importuotojais.
Galutinį tašką padeda pirkėjas, kurį veikia ir viliojančios akcijos, ir smalsumas paragauti naujovių.
Galvos skausmas – importas
Nors tauriųjų gėrimų prekyba po truputį auga, vartotojai išlieka jautrūs kainai.
„Stumbro” rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys pasakojo, kad lojalūs vartotojai užtikrina stabilią apyvartą, tačiau importiniai gėrimai vis labiau įsigali parduotuvių lentynose.
„Pigios rusiškos ir baltarusiškos degtinės daugėja.
Baltarusiai užsiima kone dempingu, nes nori bet kokiu būdu gauti valiutos. Todėl Lietuvoje jie sumažina kainas, o pirkėjai tai pastebi”, – sakė A.Čiburys.
Jam pritarė Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Artūras Listavičius.
„Pigiausi produktai daro didelę įtaką visai rinkai. Ir tai vyksta ne tik stipriųjų alkoholinių gėrimų lentynose”, – sakė A.Listavičius.
Vis daugiau pigesnės degtinės iš Rytų atsiveža ir patys prekybos tinklai.
Pastebima, kad į akcijas parduotuvėse degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų vartotojai sureaguoja žaibiškai. Dažniausiai akcijų metu siūloma būtent įvežtinė produkcija.
Akcizų surinkta daugiau
Importiniai gėrimai daro įtaką ir bendrai statistikai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šįmet stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas didesnis negu praėjusiais metais.
Surinkta ir daugiau mokesčių. Pavyzdžiui, per 10 šių metų mėnesių į biudžetą pateko beveik 7 procentais daugiau akcizų iš stipriųjų gėrimų nei pernai per tą patį laikotarpį: atitinkamai 419 mln. ir 398 mln. litų.
Beje, daugiausia akcizų surinkta birželį ir rugpjūtį. Tuo tarpu liepos rezultatai prilygo vasariui. Tačiau vidutiniškai per mėnesį šįmet svaigalų parduodama daugiau nei pernai.
Taigi, remiantis oficialia statistika, rinka auga. Tačiau patys gamintojai skeptiškai žiūri į tokius duomenis.
„Tai – į sandėlius kraunamo ir apmokestinamo alkoholio statistika.
Iš tiesų stipriųjų gėrimų rinka šįmet krito 6–7 proc.”, – įsitikinęs „Stumbro” rinkodaros vadovas A.Čiburys.
Skaičiuojama, kad nuo 2008 metų ši rinka smuko apie 40 proc.
Klesti valiklių verslas
Nuo krizės pradžios stipriųjų gėrimų pardavimas krito bene labiausiai iš visų akcizais apmokestinamų prekių (galbūt išskyrus tik rūkalus).
„Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvos vartotojai nustojo rūkyti ir gerti stipriuosius gėrimus. Dalis šios rinkos paprasčiausiai pasitraukė į šešėlį”, – aiškino tyrimų bendrovės „Nielsen Baltic” vadovas Artūras Urbonavičius.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija skaičiuoja, kad šešėlinė prekyba stipriaisiais gėrimais sudaro 50 proc. visos rinkos.
„Tai – didžiausia bėda. Įvežtiniai valikliai ir kiti mišiniai Lietuvoje išvalomi ir parduodami vartoti. Valdžia su šešėliu turėtų kovoti gerokai nuožmiau”, – įsitikinęs asociacijos vadovas A.Listavičius.
Atranda kitus gėrimus
„Nielsen Baltic” duomenimis, šiais metais Lietuvoje krito degtinės rinkos dalis.
Tiesa, ji vis dar užima 69,2 proc. stipriųjų gėrimų rinkos (pernai – 70,9 proc.), tačiau tendencijos keičiasi.
Pavyzdžiui, brendžio ir konjako rinkos dalis Lietuvoje kilo beveik 1 procentu – nuo 16,1 iki 16,9 procento.
Trauktinės ir užpiltinės užima kiek daugiau nei 10 proc. rinkos, bet šių gėrimų dalis irgi auga.
Viskio dalis stipriųjų gėrimų rinkoje pakilo nuo 2 iki 2,7 proc. „Nielsen Baltic” lygino praėjusių ir šių metų spalio ir rugsėjo mėnesių duomenis.
Taip pat stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje pastebimos gurmaniškos tendencijos.
„Tokį posūkį pavadinčiau noru paragauti.
Tai patvirtina faktas, kad padaugėjo specializuotų maisto prekių ir gėrimų parduotuvių”, – sakė A.Urbonavičius.
Nors kainos tose parduotuvėse didesnės nei prekybos tinkluose, vartotojai leidžia sau kartais pasilepinti brangesniais, išskirtiniais produktais.
Tai pastebi ir gamintojai.
„Kažkada žmonės rinkosi vien degtinę, po to pradėjo populiarėti brendis. Dabar vis dažniau renkasi tekilą, džiną, romą. Nors šių gėrimų dalis rinkoje maža, skoniai labai įvairėja”, – sakė A.Čiburys.
Importas ne visur stiprus
Kol kas importuojama produkcija menkai pakenkė lietuviškoms trauktinėms ir užpiltinėms.
Mat užsienyje retai gaminama kas nors panašaus, o šešėlinis verslas tokių produktų išvis nesiūlo.
Užtat degtinės rinkoje pilstuko gamintojai jaučiasi lyg žuvys vandenyje. Su tuo sutinka ir degtinę gaminančio „Stumbro” vadovas A.Čiburys.
„Degtinės rinkos dalis sumažėjo labiausiai, nes pakaitalų šešėlyje yra labai daug ir kasmet jų tiktai daugėja”, – teigė A.Čiburys. Jo duomenimis, degtinės pardavimas Lietuvoje per šiuos metus sumenko 7–8 proc.
Brango tik trauktinės
Daugelis stipriųjų gėrimų šiais metais, palyginti su pernai, atpigo. „Nielsen” duomenimis, vidutinė degtinės kaina smuko 1 proc., brendžio ir konjako – 0,4 proc., viskio – 1 proc. Tačiau 2 procentais pabrango trauktinės ir užpiltinės.
Gamintojai sako, kad kitąmet bus priversti branginti stipriuosius gėrimus.
„Nors konkurencija didelė, žaliavos – grūdai, spiritas – brangsta labai sparčiai.
Daugiau nebegalime taikyti dabartinių kainų”, – sakė „Stumbro” rinkodaros vadovas A.Čiburys. Jis prognozavo, kad gėrimai kitąmet gali brangti maždaug 5 procentais.
Rusijoje atgimsta naminė degtinė
Rusai nustojo gerti degtinę? Iš pirmo žvilgsnio – taip. Rusijos statistikos žinybos „Rosstat” duomenimis, nuo 2004 metų šio gėrimo vartojimas vienam gyventojui jau sumažėjo 26 proc. – nuo 15 iki 11,1 litro per metus.
Neabejojama, kad pagrindinė degtindarių nuosmukio priežastis – nepaprastai išaugusios velnio lašų kainos. Jos didėja ir toliau, nes valstybė kasmet kelia akcizo mokestį spiritui.
Tačiau lazda turi du galus: 2007 m. alkoholio akcizų buvo surinkta 8,2 mlrd., 2008-aisiais – tik 5,8 mlrd., o 2009 m. – 4,3 mlrd. rublių. Tai reiškia, kad per trejus metus įplaukos sumažėjo perpus.
Tuo tarpu rusai tikrai nepradėjo mažiau gerti, bet greitai atrado spirito turinčius techninius skysčius ir naminę degtinę.
Alkoholio rinkos eksperto Vadimo Drobizos nuomone, po to, kai gamyklinės degtinės butelis pabrango iki 120–150 rublių (10–12 litų), skurdesni gyventojai paprasčiausiai ėmė vartoti surogatus.
Artimiausiu metu valdžia žada minimalią pusės litro degtinės butelio kainą padidinti iki 200 rublių. Todėl jau dabar žmonės įsirengia namuose nedideles spirito varyklėles, kuriasi naminės degtinės mėgėjų klubai.
Juolab kad baudžiamoji ir net administracinė atsakomybė už naminukės gamybą asmeninėms reikmėms Rusijoje panaikinta. O pusės litro iš cukraus pagamintos naminės degtinės savikaina neviršija 15–20 rublių.