Seimui teks apsispręsti, ar svarstyti siūlymą 10 procentinių
punktų - nuo 15 proc. iki 5 proc. - sumažinti gyventojų pajamų
mokestį (GPM) mažiausias pajamas gaunanties šalies gyventojams, o
turtingiems jį padidinti 30 procentinių punktų.
Seimas šiais metais ne kartą jau yra atmetęs „tvarkiečių“ ir
socialdemokratų teiktas pataisas dėl progresinių mokesčių
įvedimo.
„Tvarkiečiai“ nuo kitų metų sausio siūlo taikyti naują
pajamų apmokestinimą ir nustatyti tris tarifus.
Mėnesio pajamų dalį iki 1,25 tūkst. litų arba metinių
pajamų dalį iki 15 tūkst. litų siūloma apmokestinti 5 proc.
tarifu. Per mėnesį uždirbantieji 1,25-8 tūkst. litų ir 15-96
tūkst. litų per metus turėtų mokėti 20 proc., o atitinkamai
daugiau nei 8 tūkst. litų ir daugiau nei 96 tūkst. litų - 35 proc.
GPM.
Be to, „tvarkiečiai“ siūlo kelis mokesčio tarifus taikyti ir
pajamoms iš paskirstytojo pelno - dividendams iki 10 tūkst. litų
siūloma nustatyti 5 proc. tarifą, nuo 10 tūkst. litų iki 96
tūkst. litų - 15 proc., o daugiau kaip 96 tūkst. litų - 25 proc.
tarifą.
Iki 15 tūkst. litų palūkanas siūloma neapmokestinti, nuo 15
tūkst. litų iki 100 tūkst. litų - taikyti 5 proc. tarifą, o nuo
100 tūkst. litų - 10 procentų.
Seimui taip pat ketinama pateikti „tvarkiečių“ pataisas,
kuriomis siūloma nuo kitų metų 5 procentiniais punktais - iki 20
proc. didinti pelno mokestį. Dabar pelno mokestis siekia 15
procentų.
„Tvarkiečiai“ dar siūlo apmokestinti gautą paramą, panaudotą
ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paskirtį.
Be to, norima apmokestinti iš vieno paramos teikėjo per metus
grynais pinigais gautą paramos dalį, viršijančią 32,5 tūkst.
litų. Šioms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas.