Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, jog ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc.
Neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos. Tai įrašyta naujajame susitarime. Tiesa, euro zonai nepriklausančių šalių parlamentai dar turės tam pritarti.
Nors Lietuva nėra euro zonos narė, siekia idealiai atitikti tokias sąlygas. Tam ir svarstomi nauji mokesčiai ir išmokų įšaldymas.
Europa svarsto, kaip sumažinti struktūrinį deficitą, o Lietuva planuoja pranokti pati save ir turėti net perviršį.
Pažadą pasiekti bus sunku
Planuojama, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Mūsų šalies valdantieji siekia, kad jau kitąmet biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.
Tiesa, dėl prastėjančios situacijos Europoje pasiekti šį tikslą Lietuvai bus sunku.
„Tėra maža tikimybė, kad euro zona kitais metais nepatirs recesijos. Vadinasi, mūsų šalies ekonomika sparčiai neaugs, o mums reikės dar labiau veržtis diržus. Tai – dvigubas smūgis”, – sakė banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Padėtį, anot analitiko, sunkina ir tai, kad ES šalių lyderiai nepriėmė jokio sprendimo, kaip kuo skubiau užgesinti gaisrą.
Jeigu gaisras įsiplieks šalyse, į kurias Lietuva eksportuoja daugiausia, mūsų ekonomikai grės dar didesnės problemos.
Vakar premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad ne didesnis nei 3 proc. biudžeto deficitas yra jo vadovaujamos Vyriausybės „pamatinė nuostata”.
Įsipareigojame tik sau?
Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad toks valdžios užsispyrimas gali atsisukti kitu lazdos galu.
„Siekiamybė neviršyti 3 proc. deficito gali padaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
Svarbiausias tikslas turi būti ūkio augimas, o ne užsibrėžtas procentas”, – įsitikinęs nepriklausomas analitikas V.Katkus.
Pasak jo, kol nesame euro zonos nariai, į neprivalomus įsipareigojimus turime žiūrėti atsargiau.
„Padidinti ar įvesti nauji mokesčiai gali būti augimo stabdys. Kol nesame euro zonos nariai, įsipareigojimai skamba prabangiai”, – sakė V.Katkus.
Tikslas – perviršis
Euro zonos narės turės įsipareigoti, kad struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. BVP.
Struktūrinis deficitas apskaičiuojamas atmetus vienkartines deficito mažinimo priemones, taip pat nevertinant pakilimų ir nuosmukių poveikio.
„Lietuva 2012–2015 m. planuoja pasiekti 0,5 proc. struktūrinį perteklių, o ne deficitą. Europos Komisijos atlikti skaičiavimai rodo, jog būtent toks rodiklis yra būtinas siekiant, kad būtų užtikrintos socialinio draudimo pensijos ateities pensininkams”, – „Lietuvos rytui” sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Iki šiol Lietuva galėjo „pasigirti” tik deficitu. Šįmet užsibrėžta turėti ne didesnį kaip 4,1 proc. struktūrinį deficitą.
„Matome estų pavyzdį, kai augimo metais jie susidorojo su deficitu, o mes jį turėjome.
Tad dabar jų situacija yra geresnė negu mūsų”, – sakė Ž.Mauricas.