Ekonomistų nuomone, prabangos mokesčiai padarys daugiau žalos nei atneš naudos

Saulius Jarmalis
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad siūlomi prabangos mokesčiai padarys daugiau žalos nei atneš naudos ir tai yra priešrinkiminis triukas, o papildomų pajamų valstybė turėtų ieškoti vidiniuose rezervuose – mažindama išlaidas ir atsisakydama teikti ne pačias būtiniausias paslaugas.
Nauji mokesčiai suduos skaudų smūgį Lietuvos įvaizdžiui tarptautinių investuotojų akyse.
Daugiau nuotraukų (1)
„Tai pasiruošimas rinkimams – dauguma siūlomų sprendimų nesukuria realios naudos. Nekilnojamojo turto mokesti neturės įtakos, nes prabangaus turto kartelė tokia aukšta, kad biudžetas tų pajamų beveik nepajustų ir gali būti, kad šio mokesčio administravimo išlaidos bus didesnės nei nauda.
Aišku, parengus šio mokesčio bazę po rinkimų bus lengviau tą kartelę nuleisti, mokesčius diferencijuoti, nes tuomet rinkėjai jau nebebus tokie svarbūs“, - sakė N.Mačiulis. Jo nuomone, šis mokestis mažiausiai žalingas iš visų pasiūlytų prabangos mokesčių.
Itin skeptiškai ekonomistas vertina pasiūlymą apmokestinti palūkanas. Nors jos apmokestintos daugelyje šalių, tai turėjo tam tikrų pasekmių. Pavyzdžiui, vengdami šių mokesčių gyventojai gali nuspręsti mažiau taupyti ir daugiau išleisti.
„Tai būtų labai žalinga, nes lietuviai ir taip taupo kone mažiausiai Europoje – vartojimo išlaidos sudaro didesnę dalį BVP nei kitose šalyse. Tuo mes paskatintume žmones priimti neracionalius sprendimus dar daugiau išlaidauti, o tai būtų išties žalinga.
Kita vertus, gali atsitikti ir atvirkščiai – žmonės, matydami, kad dar turi ir mokesčius mokėti, gali dar labiau taupyti ir mažinti vartojimą. Tai irgi žalinga. Šis sprendimas vienaip ar kitaip iškreips ekonominę žmonių elgseną“, - sakė N.Mačiulis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad valstybei reikės numatyti mechanizmus, kaip kontroliuoti gyventojų gaunamas palūkanas. Tam reikės daugiau administravimo pajėgumų, padidės išlaidos“, - mano N.Mačiulis.
Apskritai nauji mokesčiai suduos skaudų smūgį Lietuvos įvaizdžiui tarptautinių investuotojų akyse, kurie ne pirmą kartą gali stebėti, kaip mokesčių sistema apverčiama per savaitę.
„Pasiūlyti progresiniai mokesčiai apskritai absurdiški. Kaip galima siūlyti didinti mokesčius tiems, kurie uždirba daugiau nei 1,2 tūkst. litų? Mažas gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje sukuria iliuziją, kad darbo jėga šalyje yra mažai apmokestinama, tačiau iš tiesų mokesčių našta Lietuvoje yra netgi didesnė nei Danijoje, jeigu įvertiname visus mokesčius - taip pat ir įmokas „Sodrai“, - dėstė N.Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.