SEB bankas tokius klientus ramina – juk susigrąžinti pinigus galima per penkerius metus nuo draudiminio įvykio. Tačiau ką daryti, jei lėšų reikia kiek įmanoma greičiau?
„Buvo pasakyta, kad prašymus pervesti pinigus galima pateikti pasirašytus elektroniniu parašu. Taigi parsisiunčiau reikiamą formą, ją užpildžiau, pasirašiau elektroniniu parašu ir kreipiausi į SEB. Tačiau gavau atsakymą, kad priimami tik tų asmenų prašymai, kurie turi sąskaitas SEB banke“, - lrytas.lt rašė Tomas.
„Registrų centro“ atstovas Aidas Petrošius aiškino, jog elektroniniu parašu pasirašyti ir elektroniniu būdu perduoti dokumentai turi tokią pat teisinę galią, kaip ir ranka pasirašytas bei atspausdintas dokumentas. „Jokia Lietuvos institucija ir įmonė negali ignoruoti elektroniniu parašu ir elektroniniu būdu perduotų dokumentų. Nebent gali būti taip, kad SEB bankas neturi sistemos, leidžiančios identifikuoti elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą pateikusį asmenį“, - lrytas.lt sakė A.Petrošius.
Kaip paaiškėjo, būtent taip ir yra – bankas negali nustatyti asmens, siunčiančio elektroniniu parašu pasirašyto dokumento, tapatybės.
„Bankas man pasiūlė kuriam nors žmogui suteikti įgaliojimą. Tačiau kaip? Man reikia būti arba Lietuvoje, arba pas notarą Norvegijoje vestis žmogų, kuriam vis tiek reikės skristi į Lietuvą. Taigi taip mus pamylėjo valstybė: apgalvoja kaip uždaryti banką ir paimti iš jo viską, bet negalvoja, kaip atiduoti tai, kas teisėtai mums priklauso“, - rašo T.Eidukevičius.
Vis dėlto advokatų kontoros „Lawin“ įmonių praktikos grupės advokatas Povilas Žukauskas paaiškino, jog tokioje padėtyje kaip Tomas atsidūrusiems asmenims išeitis yra. „Asmuo, gyvenantis Norvegijoje, tačiau negalintis atvykti į Lietuvą dėl draudimo išmokos mokėjimo klausimų tvarkymo, gali įgalioti kitą fizinį asmenį, gyvenantį Lietuvoje, jo vardu atidaryti sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su draudimo išmokos gavimu.
Įgaliojimas turi būti pakankamai išsamus ir aiškiai nurodantis, kokius veiksmus įgaliotas asmuo turi teisę atlikti. Įgaliojimas turi būti rašytinis, patvirtintas notaro ir patvirtintas pažyma (Apostille). Įgaliojimą galima persiųsti paštu, o Lietuvoje tokį įgaliojimą, išduotą Norvegijoje, reikėtų išversti į lietuvių kalbą. Įgaliojimo vertimą į lietuvių kalbą taip pat turėtų patvirtinti notaras Lietuvoje“, - paaiškino P.Žukauskas.