Norvegiją ištikusi sviesto karštinė neslūgsta. „Vakare aplėkiau keletą maisto parduotuvių.
Ten, kur būta sviesto, lentynos – tuštutėlės.
Ant jų likęs tiktai užrašas su sviesto kaina, – apie 25 litus už kilogramą”, – pasakojo Bergene dirbanti slaugytoja iš Lietuvos Inesa Kuznecova.
Ji ir kartu dirbančios lietuvės dažniausiai perka margariną arba riebalų mišinius, mat jie – perpus pigesni.
„Ko tik nebuvo: karvių pasiutligė, paukščių gripas, kiaulių gripas, žiurkėnų viduriavimas.
Dabar – ir panika dėl sviesto”, – paklaustas, ar neprisikrovė į šaldiklį sviesto atsargų, nusijuokė Urkangeryje dirbantis gydytojas anesteziologas Artūras Irlinas.
Išties kodėl nepasišaipyti, jei, anot A.Irlino, maisto parduotuvėse sviestas išgraibstomas.
„Ironiška, bet juk retas norvegas tą sviestą valgo. Dabar kažkodėl visiems užėjo noras, o laikraščiai apie tai tik ir rašo”, – sakė A.Irlinas.
Pasak pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio pienas” vadovo Daliaus Trumpos, skandinavų dar nepasiekė nė vienas sviesto gabalėlis iš Lietuvos. Mat norint įtikti jų skoniui, tektų keisti gamybos technologijas ir pasūdyti sviestą.
„Lietuvoje mums labai patiktų tokia panika – galėtume jo prigaminti du kartus daugiau nei dabartinis poreikis, – patikino D.Trumpa. – Gal Skandinavijoje pasikeitė vartojimo tradicijos ir žmonės išties dažniau perka grynus pieno produktus.
Tačiau kalbos, kad sviesto norvegai pritrūko dėl to, jog tenykštis pienas dėl prastos pašarų kokybės neriebus – laužtos iš piršto”, – sakė D.Trumpa.