Jei prabangos mokesčiams Seimas pritartų, kasmet biudžetas turėtų pasipildyti maždaug 100 mln. litų.
Liberalių jėgų atstovai ketina priešintis mokesčių priėmimui. Pateikime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio atstovas, švietimo ministras Gintaras Steponavičius teigė, jog jau surinkta penktadalis parlamentarų parašų, prašančių nepriklausomos ekspertizės skyrimo. Ministro teigimu, projekto rengėjai nenumatė mokesčių įgyvendinimo pasekmių.
Jei Seimo valdyba pritars 30-iai Seimo narių, prašančių nepriklausomos ekspertizės, ši turėtų būti atlikta iki numatyto svarstymo - gruodžio 20 dieną.
Prašymą pasirašė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Indėlių apmokestinimas būtinas
Vienas iš siūlymų - naikinti mokesčių lengvatas, iki šiol taikytas indėlių bankuose palūkanoms. Lengvata bus taikoma tik palūkanoms, neviršijančioms 200 litų per metus. Greičiausiai šis įstatymas palies visus bankų klientus, turinčius didesnius nei 10 tūkst. litų indėlius.
Pirminis siūlymas – 15 proc. dydžio mokestis.
„Norėčiau paneigti spekuliacijas, jog tai palies vargingiausius šalies piliečius. Tikrai ne vargingiausi žmonės bankuose laiko indėlius, viršijančius 10 tūkst. litų. Taip pat nemanau, kad būtų sunku sumokėti 30 litų mokestį tiems, kurie banke laiko 20 tūkst. litų indėlį“, – pristatydamas įstatymo projektą kalbėjo konservatorius Vitas Matuzas.
V.Matuzo teigimu, šis mokestis biudžetą papildytų 55 mln. litų. Tačiau, pateikėjo teigimu, šis mokestis – ne prabangos mokestis, o privalomas žingsnis tobulinant mokesčių sistemą.
Neskaičiuojant Kipro, Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje nėra apmokestinami indėliai. V.Matuzo teigimu, siūlomas mokesčio dydis nėra žymus ir neturėtų būti kritikuojamas: „Yra šalių, kur indėlių palūkanų apmokestinimas siekia ir 40 procentų.“
„Už“ balsavo 64, „prieš“ – 20, susilaikė 38 Seimo nariai. Svarstymas numatomas gruodžio 20 dieną.
Automobilių apmokestinimas - ginčytinas
Seimas išklausė ir automobilių apmokestinimą numatantį įstatymo projektą. Jam jau pateikta nemažai pasiūlymų.
Vienas projekto rengėjų, konservatorius Jurgis Razma teigė, kad automobilių apmokestinimas sukėlė didžiausias diskusijas. Tačiau buvo pasirinktas ekspertų siūlytas variantas – apmokestinti ne tam tikrus automobilius ar transporto priemones pagal jų vertę, tačiau ne senesnius nei 10 m. automobilius, kurių variklio galia viršija 150 kW (maždaug 200 AG).
Projektą pristatęs V.Matuzas patikino, jog jau gauta nemažai pasiūlymų dėl įstatymo pakeitimo. Vienas jų – apmokestinti ir senus perdirbtus automobilius, įvertinti automobilio vertę jį perkant.
Kiekvienas galios kilovatas (apmokestinama nuo 150 kW ribos) automobilio savininkui atsieitų pusę lito per mėnesį. Pavyzdžiui, transporto priemonė, kurios galia apie 200 kW, savininkui per metus kainuotų daugiau kaip 1000 litų.
Apmokestinimas būtų taikomas ir automobiliams, įsigytiems išperkamosios nuomos būdu.
Parlamentaro Manto Varaškos teigimu, automobilių apmokestinimas galėtų būti progresinis, nes pagal šį projektą mokestis būtų taikomas tiems automobiliams, kurie visai nėra laikomi prabangiais: „Pagal šį įstatymo projektą apmokestinimo išvengtų ir naujas BMW, kainuojantis daugiau nei 100 tūkst. litų, ir tokios mašinos kaip „Jaguar“.“
Vieno pasiūlymą pateikusio parlamentaro - Česlovo Stankevičiaus - teigimu, reikėtų numatyti ribinę automobilio vertę pirkimo metu. Anot Seimo nario, reikėtų apmokestinti lengvuosius automobilius, kurių vertė pirkimo metu viršija 100 tūkst. litų, jie nėra senesni nei 5 metų amžiaus, o jų galia yra ne žemesnė nei 120 kW.
Seimas pritarė tolesniam įstatymo projekto svarstymui. „Už“ balsavo 72 parlamentarai, „prieš“ - 16, 34 Seimo nariai susilaikė. Svarstymas numatomas gruodžio 20 dieną.
Prabanga - nuo 1 mln. litų
V.Matuzo teigimu, nekilnojamojo turto apmokestinimas taip pat nėra naujiena daugelyje Europos Sąjungos šalių. Lietuvos atveju šiuo mokesčiu siekiama sumažinti atskirtį tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių žmonių - šis rodiklis yra vienas aukščiausių visoje ES.
Nekilnojamojo turto mokestis paliestų savininkus, kurių būsto vertė viršija 1 mln. litų. Siūloma tokiam turtui taikyti 1 proc. tarifą. Vieno įstatymo rengėjų teigimu, ši riba – simbolinė, nurodanti, jog mokesčiai taikomi milijonieriams.
Mokestis, iniciatorių teigimu, būtų taikomas tik gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui.
Apmokestinimas būtų taikomas vertei, viršijančiai 1 mln. litų. Sakykime, 2 mln. litų vertės nekilnojamojo turto savininkas per metus mokesčiams privalėtų paskirti apie 10 tūkst. litų.
Mokestis būtų taikomas ir būstui, įsigytam už paskolą.
V.Matuzo teigimu, šiam įstatymui pritarus reikėtų naujo nekilnojamojo turto vertės įvertinimo. Parlamentaro teigimu, šiuo metu šalyje yra apie 8 tūkst. privačių būstų, kurių vertė viršija 1 mln. litų.
Parlamentarai palaikė ir šį įstatymo projektą. Po pateikimo „už“ balsavo 78 parlamentarai, „prieš“ - 6, 32 susilaikė.