Vidutinė vilniečių šeima, kurios pajamos beveik pusantro karto viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje ir siekia 2680 litų, gali sau leisti įsigyti standartinį iki 55 kv. m. ploto butą, kurio kaina yra apie 200 tūkst. litų. Paskolą 30-čiai metų pasiėmęs namų ūkis paskolai turėtų skirti trečdalį savo pajamų.
Už 200 tūkst. litų Vilniuje galima įsigyti vidutinį naujos statybos dviejų kambarių butą atokiame gyvenamajame rajone. Tačiau „Swedbank“ analitikų skaičiavimais, gyventojai nebegalėtų sau leisti naujo buto, jeigu nekilnojamasis turtas sostinėje pabrangtų bent 5 proc.
“Lietuvoje ekonomiškai pagrįstai būstas tapo įperkamas tik 2010 metais ir šiuo metu finansinės galimybės įsigyti būstą yra geriausios nuo 2005-ųjų, kai Būsto įperkamumo indeksas pradėtas skaičiuoti.
Tokią situaciją lėmė žymiai sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos ir paskolų palūkanų normos“, - aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Tačiau pačiame „Swedbank“ tokią paskolą vargu ar galima gauti. Paskolos skaičiuoklėje įvedus analitikų skaičiuojamas šeimos pajamas, paskolos laikotarpį, būsto kainą, sistema pasiūlo tik perpus mažesnę paskolą.
Sunkiai tikėtina, kad paskolą būstui banke galėtų gauti šeima, kurioje vienas gyventojas uždirba vidutinį atlyginimą, o kitas gauna minimalią algą.
Mažiausiai ekonomiškai pagrįstas sprendimas buvo pirkti būstą 2007-ųjų pabaigoje. Tuomet paskolos įmokos ir jos aptarnavimo mokesčiai viršijo 60 proc. visų šeimos pajamų, o būsto kainos beveik pasiekė piką.
Kitose Baltijos šalių sostinėse įpirkti būstą lengviau nei Vilniuje. Šiuo metu Talino gyventojai už pusantro vidutinio atlyginimo gali įsigyti kone 80 kvadratinių metrų ploto būstą, Rygoje 77 kv. m.
Vilniuje paskolos įmokos sudaro 28,5 proc. namų ūkio pajamų, Rygoje – 21,3 proc. O Taline – 20,8 proc. Anot analitikų situacija Rygoje, Taline ir Vilniuje iš esmės skirtinga - Taline būsto kainos pirmą kartą per ketverius metus vos vos aplenkė Vilnių, tačiau vidutinis atlyginimas Estijoje yra gerokai didesnis nei Lietuvoje, o tai reiškia, kad įpirkti būstą yra gerokai lengviau.
Rygoje gyventojų pajamos yra panašios kaip ir Vilniuje, tačiau ten būsto kainos nuo piko sumažėjo per pusę ir yra ženkliai mažesnės nei Taline ir Vilniuje. Tai irgi reiškia, kad būstą įpirkti lengviau. Ekonomistai daro prielaidą, kad artmiausiu metu Baltijos šalyse būsto kainos turi pagrindo gana staigiai kilti. Tačiau ne Vilniuje.
"Daug būstų Rygoje ir Taline uvo perkama spekuliaciniais tikslais imant nepamatuotas banko paskolas. Atėjus krizei būsto kainos ženkliai smuko ir dėl to būstas tapo įperkamesnis. Vilniuje rinka buvo kur kas konservatyvesnė - būstą šeimos pirko sau, dažnai be paskolos. Dėl to pati rinka liko stabilesnė - kainos nenukrito taip smarkiai kaip Rygoje ar Taline", - aiškino "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.