„Snoro“ mįslės atsakymo iš V.Vasiliausko Seimo narys V.Žiemelis neišgavo

Gruodžio 5-ąją parlamentaras V.Žiemelis gavo Lietuvos banko valdytojo V.Vasiliausko atsakymus į aštuonis klausimus.

Atsakydamas Seimo nariui, centrinio banko vadovas V.Vasiliauskas perrašė ir jam užduotus klausimus. Atsiuntė jau gerokai sutrumpintus ir paredaguotus - be esminių klausimuose nurodomų faktų.

Beveik visi V.Vasiliausko atsakymai yra nekonkretūs, didžiąją dalį teksto užima nuorodos į galiojančius teisės aktus, dažnai pabrėžiamas Lietuvos banko rūpinimasis „Snoro“ indėlininkais ir visų Lietuvos žmonių gerove.

„Ne. Tikrai nesužinojau to, dėl ko kreipiausi į Lietuvos banko vadovą“, - „Respublikai“ sakė V.Žiemelis, paklaustas, ar iš Lietuvos banko valdybos pirmininko gavo aiškų atsakymą, kodėl buvo nacionalizuotas „Snoras“.

Pasirodo, kad taip ir liko neatsakyta, kodėl centrinio banko valdybos narys Audrius Misevičius viešai pareiškė, kad, įvertinus ir banko akcininkų kapitalą, „Snore“ trūko apie 800 mln. litų, o Vyriausybės atstovai nurodė net 3,4 mlrd. litų trūkumą, nors laikinasis banko administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) oficialiai paskelbė, jog „Snoras“ nėra nemokus, banko likvidumo problemų nėra, banką auditavusi bendrovė „Erns&Young Baltics“ apskritai jame jokių trūkumų nenustatė.

Į šį klausimą V.Vasiliauskas atsakė tik sausa fraze, nors ir šis atsakymas iškraipo „Snoro“ būklės aritmetiką.

„Pagal Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 paskirto AB banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus Simon Vincent Freakley Lietuvos bankui pateiktus dokumentus banko „Snoras“ turto vertė yra 3,4 mlrd. litų mažesnė už banko apskaitytą, o atsižvelgiant į tai, kad banko apskaitytas kapitalas sudaro 0,7 mlrd. litų, banko įsipareigojimai viršija banko turtą 2,8 mlrd. litų“ - parašė V.Vasiliauskas.

V.Žiemelis taip pat negavo atsakymo, kodėl centrinio banko valdybos narys A.Misevičius minėjo vos 800 mln. litų trūkumą „Snore“. Todėl parlamentarui ir liko neaišku, ar apskritai reikėjo kalbėti apie „Snoro“ nacionalizavimą.

„Jeigu išties jame trūko tik 800 mln. litų, buvo galima kalbėti apie banko sanavimą, - stebėjosi V.Žiemelis. - Gal buvo ir galimybė „Snorą“ paversti valstybiniu komerciniu banku, o tai taptų pretekstu ir skandinaviškiems bankams atidaryti savo kreditų portfelius“.

Tačiau kur kas daugiau mįslių uždavė V.Vasiliausko atsakymas į V.Žiemelio klausimą apie tai, kas konkrečiai pasiūlė „Snoro“ nacionalizavimą ir kas už tai prisiėmė atsakomybę.

V.Vasiliauskas atsakė aptakiai - nacionalizuoti „Snorą“ nusprendė Lietuvos banko valdyba, tačiau konkretaus iniciatoriaus neįvardijo.

„Tai buvo vienas svarbiausių klausimų, į kurį nesužinojau konkretaus atsakymo. Nacionalizavimas - skamba labai prastai, toks metodas daugiau tinka tik diktatūrinėms valstybėms, - „Respublikai“ kalbėjo V.Žiemelis. - Mes žinome, kad sprendimą dėl „Snoro“ nacionalizavimo priėmė Lietuvos banko valdyba. Ji yra kolegialus organas, kuriuo galima gerai prisidengti. Tačiau kas buvo pirmasis iniciatorius, o tai paprastai turėtų būti valstybės vadovai - prezidentė, Seimo pirmininkė ar premjeras, nesužinojau. Manau, kad vienas centrinio banko valdytojas V.Vasiliauskas tikrai nebūtų ryžęsis tai daryti, nes banko uždarymas liečia visą šalies ekonomiką“.

V.Žiemelis centrinio banko valdytojo taip pat klausė: „Jei banke „Snoras“ trūksta 3,4 mlrd. litų vertės turto, kaip jo galėtų nepastebėti banko patikrinimus atlikę sąžiningi asmenys iš Lietuvos banko, vykdančio komercinių bankų priežiūrą? Kokių veiksmų Lietuvos banko vadovybė ėmėsi nustatant kaltus asmenis, laiku neišaiškinusius „Snoro“ vadovybės galimai nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių iššvaistant indėlininkų ir valstybės pinigus?

„Pastaruosius kelerius metus banko „Snoras“ inspektavimų metu buvo nustatomi teisės aktų pažeidimai ir banko veiklos trūkumai, kurie buvo pateikiami inspektavimo ataskaitose: nepilnai sudaromi reikiami specialieji atidėjiniai veiklos rizikai mažinti, tinkamai neatliekamas prisiimamos kredito rizikos vertinimas, banko vadovybė nesiėmė veiksmingų priemonių inspektavimo ataskaitose įvardijamų problemų sprendimui“ ir pan.

„Tai tik iškelia klausimą - kodėl iki šiol nebuvo tinkamai informuotos Lietuvos teisėsaugos institucijos, - sakė V.Žiemelis. - Pagal dabartinį Baudžiamojo proceso kodeksą nereikia turėti daug informacijos, kad galima būtų kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiandien tokius tyrimus galima pradėti net dėl mažiausių menkniekių. Todėl reikėjo nuolat žiūrėti, kokia yra ta informacija po kiekvieno „Snoro“ patikrinimo.

Bet mes matėme tik teigiamas auditorių išvadas, to paties Lietuvos banko sutikimą platinti „Snoro“ obligacijas ir t.t.“

Gavus Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko atsakymus, Seimo nariui kilo ir daugiau klausimų. Parlamentaras „Respublikai“ sakė, kad ypač daug abejonių sukelia laikinojo „Snoro“ administratoriaus S.Friklio sugebėjimas taip operatyviai įvertinti didelio banko būklę, nustatyti konkrečius trūkumus, mat tai padaryti per itin trumpą laiką, atrodo, tiesiog neįmanoma.

„Nors nesu bankų specialistas, bet kai girdžiu specialistų pasakymus, kad yra labai sudėtinga nustatyti banko trūkumus neiškėlus baudžiamosios bylos, toks laikinojo administratoriaus operatyvumas kelia labai didelių abejonių. Atsakydamas į mano klausimus V.Vasiliauskas jų irgi neišsklaidė“, - sakė V.Žiemelis.

Parlamentaro nuomone, jis negavo atsakymo ir apie tai, kur dingo net milijardo vertės „Snoro“ vertybiniai popieriai, kas buvo kone pagrindinis motyvas pradėti banko nacionalizavimą.

„Kai tik buvo nužudytas „Snoras“, tie indėlininkų, Lietuvos gyventojų, interesai, apie ką tiek daug kalba V.Vasiliauskas, labiausiai ir nukentėjo. Buvo daug ir garsiai kalbama apie indėlininkų gelbėjimą, nors visi indėliai iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) juk ir taip yra apdrausti. Neapdraustų indėlių juk niekas neatgaus, tad ar tai galima vadinti rūpesčiu dėl indėlininkų. Juk „Snoro“ turtas bus ilgai pardavinėjamas tikrai ne už tą kainą, kokios jis vertas. Tai tik rodo apie laukiančią žalą ne tik indėlininkams, bet ir Lietuvos valstybei“, - teigė Seimo narys.

„Mane stebina ir kitas dalykas. Kodėl net bankroto administravimui mes ieškome užsieniečių, kodėl lietuviai taip save nuvertino? Juk tas užsienietis dirbs tikrai už nemažą pinigų sumą, o ji dar labiau sumenkins „Snoro“ turtą“, - piktinosi V.Žiemelis.

Paklaustas, kokia yra Lietuvos banko valdytojo V.Vasiliausko atsakymų vertė, Seimo narys V.Žiemelis ironizavo: „Tik tokia, kad kone visa tai jau esu skaitęs spaudoje. Kartais susidaro įspūdis, kad dabar apie „Snorą“ daugiau žino žurnalistai, nei Lietuvos bankas suteikia informacijos Seimo nariams. Man šiandien nėra žinoma, kodėl reikėjo nacionalizuoti „Snorą“.