Liberalcentristų lyderis
Algis Čaplikas taip nemanė ir teigė, kad jie nesutinka sumažinti
įmokų į privačius pensijų fondus.
Galutinių sutarimų trečiadienį konservatoriams, liberalams ir
liberalcentristas nepavyko pasiekti.
„Kelio atkarpą nuėjome ilgą, bet dar nepabaigėme šnekėtis
tarpusavyje. Tikrai galiu džiaugtis, kad randame sąlyčio taškų,
tikrai dar reikia padirbėti“, - po valdančiųjų pasitarimo Seime
žurnalistams sakė parlamento pirmininkė konservatorė Irena
Degutienė.
Ji pranešė, kad pas ją susirinkę koalicijos lyderiai parengė
trijų koalicijos frakcijų susitarimo projektą, tačiau jį dar
reikia suderinti su frakcijomis. Šį susitarimą viliamasi
pasirašyti ketvirtadienį.
„Tada galėsime visiems pasakyti, kokia toliau mūsų darbo forma,
ką mes toliau darysime, dėl ko 100 proc. susitarėme, o dėl ko
vieni ar kiti padarėme kokių nors nuolaidų. Manau, yra pozityvūs
žingsniai“, - teigė I.Degutienė.
Jos teigimu, susitarime bus išdėstytos frakcijų pozicijos dėl
konkrečių sprendimų, susijusių su pervedimu į privačius pensijų
fondus, vadinamųjų prabangos mokesčių, pensijų atkūrimo ir
kitų. Taip pat frakcijos pareikš, ar įsipareigoja paremti kitų
metų nacionalinio, „Sodros“ bei privalomojo sveikatos draudimo
biudžetus.
I.Degutienė pabrėžė, kad sprendimas nuo sausio 1-osios 100
proc. atkurti sumažintas senatvės pensijas yra nekintamas.
Konkretaus susitarimo turinio derybininkai neatskleidžia.
„Kol parašų nėra, kol yra žodiniai susitarimai, tai dar nėra
šimtaprocentiniai susitarimai, kuriais gali vadovautis ir sakyti, kad
viskas bus tvarkoj“, - sakė parlamento pirmininkė.
Didžiausių nesutarimų tarp koalicijos partnerių kyla dėl
socialinio draudimo mokesčio pervedimo į privačius pensijų fondus.
Kad užtektų lėšų pensijoms atkurti, konservatoriai siūlo metus
iš „Sodros“ į privačius fondus nepervesti nė cento, bet tam
prieštarauja liberalai, teigdami, kad tai reiškia šių fondų
sužlugdymą.
Liberalų sąjūdis siekia kompromiso
Valdančiajai koalicijai
priklausantis Liberalų sąjūdis teigia, kad sutiktų su kompromisu
į privačius pensijų fondus kitąmet pervesti ne 2 proc. socialinio
draudimo mokesčio, o 1,5 procentinio punkto. Be to, liberalai siūlo
dar labiau mažinti kai kurias išlaidas.
Kitų metų biudžeto skyles užkimšti bandantys valdančiosios koalicijos partneriai
trečiadienio vakarą susirinko tartis, kuriuos mokesčius reikia didinti ir kaip karpyti kitų metų išlaidas.
„Mes kalbame apie galimybes galbūt tik pusę procento (sumažinti
pervedimą į privačius fondus - BNS). Puse procentinio punkto
sumažinimas vieniems metams su įsipareigojimu atstatyti ir
kompensuoti tas prarastas įmokas nuo 2013 metų“, - trečiadienį po
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdžio žurnalistams sakė
partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jis pabrėžė, kad liberalų nuomone, „valdžia neturi kišti
rankų į dirbančių žmonių kišenes“.
Antradienį Seimas po pateikimo yra pritaręs konservatorių ir
dalies opozicijos pateiktam projektui, kad kitąmet iš „Sodros“ į
pensijų fondus nebūtų pervedama nė lito. Sutaupytos lėšos būtų
panaudotos sumažintoms senatvės pensijoms atkurti.
E.Masiulis taip pat teigė, kad liberalai tikrai nebalsuos už
tokį automobilių apmokestinimo projektą, koks antradienį buvo
pateiktas Seimui. Siūloma mokesčius rinkti iš automobilių
savininkų, atsižvelgiant į transporto priemonės galingumą.
„Tai neparuoštas įstatymo projektas, keliantis labai daug
nesusipratimų, neaiškumų ir gūžčiojant pečiais, kaip tokį
įstatymą įgyvendinti. Todėl manome, kad jis tikrai neturėtų
būti priimamas su kitų metų biudžetu, o ramiai su ekspertais,
visuomene konsultuojantis Vyriausybėje parengtas ir atneštas kitais
metais normalia tvarka į Seimą“, - sakė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, norint nuo Naujųjų metų atkurti visas 2009 metais
sumažintas senatvės pensijas lėšų būtų galima gauti dar labiau
sumažinant planuojamas išlaidas. Pavyzdžiui, konservuojant dalį
statybų.
„Manome, kad yra galimybės dar kartą atidžiai ir preciziškai
pažiūrėti valstybės biudžeto išlaidas, galbūt valstybės
investicinės programos dalį. Ar tikrai visos statybos, kurios yra
suplanuotos, būtinai turi būti 2012 metais padarytos? Gal yra kokios
nors statybos, kurios palauks vienerius metus ir kurias galima
užkonservuoti“, - svarstė E.Masiulis.
Pasak jo, papildomų pajamų galima surinkti ir labiau
apmokestinus gamtos išteklių gavėjus.
„Vyriausybė šiandien pritarė Gamtinių išteklių mokesčių
įstatymo projektui. Jeigu Seime jis būtų operatyviai priimtas,
galėtų duoti papildomų pajamų į valstybės biudžetą už
iškasamą žvyrą, kitus gamtos išteklius“, - sakė liberalas.
Kita koalicijai priklausanti Liberalų ir centro sąjunga savo
pozicijos kol kas neatskleidžia. Jos vadovas Algis Čaplikas BNS
teigė partijos nuomonę išdėstysiąs po valdančiosios koalicijos
lyderių susitikimo pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę
trečiadienio vakarą.
Tuo metu didžiausia koalicijos narė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos
krikščionys demokratai, anot šios frakcijos seniūno Jurgio Razmos,
siūlo kitąmet į privačius pensijų fondus pervesti 1 proc.
socialinio draudimo įmokų. Tai leistų „Sodros“ biudžete palikti
apie 190 mln. litų.
Konservatorius teigė, kad frakcija nėra užsispyrusi nė dėl
vieno antradienį pateikto projekto, kuriais siūloma apmokestinti
indėlių palūkanas, galingus automobilius, brangų būstą.
„Mes iš karto sakėme, kad nesilaikome įsikabinę prie pradinių
nuostatų tuose projektuose, ypač projekte dėl transporto priemonių
apmokestinimo. Pripažįstame, kad jie tikrai parengti labai skubotai,
galima diskutuoti ir dėl ribų, ir dėl apmokestinimo principo.
Labiau reikėtų pereiti prie apmokestinimo pagal vertę“, - sutiko
J.Razma.
Jis tik pabrėžė, kad konservatoriai turi kelis atraminius
siekius - kad senatvės pensijos nuo sausio 1-osios būtų atkurtos
100 proc. ir kad biudžeto deficitas būtų ne daugiau kaip 3 proc.
nuo bendrojo vidaus produkto.
„Kokiomis priemonėmis tai pasiekti, esame pasiryžę diskutuoti
ir girdėti koalicijos partnerių pasiūlymus“, - tvirtino parlamento
konservatorių lyderis.
Anot jo, frakcija neturi jokių rėmų, kurie galėtų sunkinti
derybas su koalicijos partneriais.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė galingų automobilių,
brangus būsto, indėlių palūkanų apmokestinimui, progresinių
mokesčių įvedimui ir įmokų į privačius pensijų fondus
sustabdymui. Už šiuos projektus daugiausia balsavo konservatoriai ir
dalis opozicijos, liberalai bei liberalcentristai buvo prieš arba
susilaikė.