„Didinant mokesčius „greituoju būdu“ mažesnė blogybė būtų laikinai didinti PVM ar sustabdyti ar sumažinti pervedimus į pensijų fondus. Tokiu būdu atsirastų laiko apsispręsti dėl normalių mokesčių koncepcijų. Tuo labiau, kad nei siūlomas nekilnojamojo turto mokestis, nei automobilių mokestis biudžetui iš esmės nepagelbėja“, - dėstė Ž.Mauricas.
Pasak jo, dar geresnis sprendimas dairantis, kaip užkimšti biudžeto skyles, yra mažinti jo išlaidas. „Rezervų tikrai yra“, - sakė jis.
„Naujus mokesčius reikia įvesti labai protingai, o ne staigiai. Niekas nesiginčija, kad Lietuvai tikrai reikia nekilnojamojo turto mokesčio ar prabangos prekių mokesčio, tačiau jei jie bus įvesti labai skubotai, su neaiškiu poveikiu biudžetui – jie gali ir neatnešti teigiamo rezultato, ir neigiamai paveikti gyventojų lūkesčius. Pasekmės būtų blogos“, - svarstė jis.
Pasak Ž.Maurico, didesnių kaip 200 litų palūkanų apmokestinimas yra prasta idėja.
„200 litų suma yra gana maža. Be to, didelė dalis žmonių turi mažai žinių apie finansų rinkas, tai po apmokestinimo dėl neigiamų emocijų jie gali pinigus atsiimti ir dėti „į kojinę“. Nebus nei palūkanų, nei mokesčių. Galų gale ar mes, pragyvenę „burbulą“, norime apmokestinti taupymą?“ - dėstė jis.
Valdantieji ketvirtadienį sutarė kitąmet ketvirčiu, iki 1,5 proc. dirbančiojo pajamų sumažinti pervedimus į jo pasirinktą pensijų fondą, taip pat nusprendė nuo naujų metų apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą.
Planai apmokestinti brangius automobilius nukelti iki pavasario. Dėl palūkanų apmokestinimo konservatoriai žada tartis nebe su koalicijos partneriais liberalais, o su opozicija.