„Toks kompromisas įmanomas. Sutarimas, kuris buvo pasiektas, tenkina ta prasme, kad mūsų frakcija buvo aiškiai pasisakiusi už pensijų atstatymą, tai pasiekta. Deficitas irgi numatytas 3 proc. BVP lygmenyje. Jeigu susitarimo bus laikomasi, balsuosiu už 1,5 proc. pervedimus į pensijų fondus“, - sakė R.Dagys.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį didele balsų persvara siūlė kitais pervedimus į pensijų fondus nutraukti išvis, tačiau ketvirtadienį valdantieji sutarė juos tik ketvirčiu sumažinti.
Tačiau ketvirtadienį valdančioji koalicija sutarė, kad pervedimai į pensijų fondus kitąmet išliks, tik sumažės nuo 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ iki 1,5 proc. atlyginimo.
Pasak R.Dagio, pildyti pensijų fondus krizės metu yra rizikinga, tad sprendimas jiems pervesti pinigus yra abejotinas sprendimas.
„Krizės metu, kai akcijų vertė smarkiai krenta, sprendimas pervesti į pensijų fondus yra labai abejotinas, tai rizikinga investicija. Reikia pasverti, į kurią valstybinę pensijų sistemą labiau verta investuoti ir kreipti piliečius. Pensijų fondai nėra alternatyvi „Sodrai“ sistema - abi sistemos yra valstybinės, nes tai pinigai gaunami iš to pačio biudžeto.
Nesutinku su spekuliacijomis, kad mažinant pavedimus į pensijų fondus yra nesirūpinama ateities pensininkų likimu. Tai netiesa, nes ateities pensininkai didžiąją dalį pensijų gaus iš „Sodros“, tik mažesnę dalį iš kaupiamųjų fondų“, - sakė R.Dagys.
Jis sakė vienareikšmiškai palaikantis visus prabangos mokesčius, nes šiuo metu turtingieji mokesčių moka mažiau, nei dirbantys pagal darbo sutartį.
Pervedimai į pensijų fondus, 2007-2008 metais siekę 5,5 proc. asmens pajamų „ant popieriaus“, buvo sumažinti krizės metu, šiuo metu jie siekia 2 proc. pajamų.
Tiek Vertybinių popierių komisija, tiek Draudimo priežiūros tarnyba, prižiūrinčios pensijų fondus, mano, kad tokie pervedimai yra per maži pensijai sukaupti - todėl juos reikia arba didinti, arba pensijų fondus naikinti išvis.