Jo tvirtinimu, Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės
„Vilniaus energija“ pasiteisinimai ministerijos netenkina.
„Mes stebime situaciją, atliksime tai, ką reikia. Dar kartą
noriu pabrėžti, kad yra institucijos, kuros yra tiesiogiai
atsakingos už tarifų nustatymą, kad jų būtų laikomasi. „Vilniaus
energijos“ atsakymai netenkina. Ne atsakymuose yra esmė. Reikia labai
detaliai patikrinti, kodėl tas suvartojimas didėja, ir tada pagal
tai įvertinti, ar jis didėja ir dėl kokių piežasčių. Tikrai aš
neabejoju, kad gyventojai nedidino suvartojimo. Tai yra ekonominis
klausimas, tai nėra teisėsaugos klausimas“, - Vyriausybėje
žurnalistams sakė A.Sekmokas.
Klausiamas, ar planuojama kreiptis į teisėsaugos institucijas,
jis sakė: „Tiek Vyriausybė, tiek bet kuris pilietis ar institucija
gali kreiptis (į teisėsaugos institucijas - BNS), ir jeigu
Vyriausybė kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, aš to neatmetu,
bet vėlgi tai galėtų būti priskirta politinei įtakai“.
Pasak jo, prašymas, kad Vyriausybė reguliuotų kainas,
neatitinka europinių nuostatų, būtent trečiojo paketo nuostatų.
„Vyriausybė negali ir neprivalo kištis į kainų reguliavimą.
Mes pripažįstame, kad nenorint turėti politinio reguliavimo, mes
turime turėti institucijas, kurios visiškai atsako, ir nustatant
tarifus, ir juos kontroliuojant“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Pasak energetikos ministro, kituose didžiausiuose šalies
miestuose šilumos suvartojimas lapkritį neišaugo.
„Mes aiškiai matome, kad yra teisės aktai, kurie galioja kituose
didžiausiose miestuose, ten tokios šilumos kainų problemos nėra.
Tie patys teisės aktai galioja ir Vilniuje. Pirmiausia atsakomybė
tenka kontroliuojančioms institucijoms, ir antra - Vilniaus miesto
savivaldybei“, - sakė A.Sekmokas.
Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Vilniaus miesto
valdžia yra atsakinga už šilumos ūkio valdymą ir paslaugų
tiekimą miesto gyventojams.
„Vyriausybė gali tik reikalauti, kad būtų labai aiškiai
atsakyta į labai paprastus klausimus - kodėl lapkričio mėnesį
šiemet, kai temperatūros pokytis, lyginant su praeitais metais, buvo
visiškai minimalus - 0,5 laipsnio ribose - Vilniaus mieste, kiek
galima spėti iš viešais skelbiamų duomenų, šilumos suvartojimas
yra padidėjęs nuo 14 iki 17 procentų, kai tuo tarpu kituose
didžiausiose miestuose, esant tokiam pat temperatūrų skirtumui tarp
šių ir praeitų metų, šilumos suvartojimas yra sumažėjęs arba
likęs toks pat. Į šį klausimą ir Vartotoju teisių apsaugos
tarnyba ir Konkurencijos taryba, ir aš tikiu, kad į šį klausimą
nevengs atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė, kuri yra
atsakinga už šilumos ūkio valdymą ir kokias paslaugas gauna
Vilniaus miesto gyventojai“, - sakė A.Kubilius.
Energetikos ministerija „Vilniaus energijos“ praėjusį
trečiadienį pareikalavo pasiaiškinti, kodėl lapkritį sostinės
gyventojai sunaudojo apie 17 proc. daugiau šilumos nei prieš metus,
nors šiemet lapkritis buvo šiltesnis.
Tuo tarpu „Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl didesnio
šilumos suvartojimo lapkričio mėnesį. Įmonė teigia nuo
lapkričio nebeatsakanti už šilumos sistemų priežiūrą, tuo tarpu
Energetikos ministerija teigia, kad niekas nepasikeitė.
Šilumininkai teigia, kad lapkritį, palytinti su pernai
lapkričiu, smarkiai išaugo gamtinių dujų kaina, be to, į
lapkričio sąskaitas įtrauktos kelios spalio dienos, nes rankiniu
būdu nurašant skaitiklių parodymus, dėl išeiginių dienų jie
buvo nurašyti likus kelioms dienoms iki lapkričio pradžios.
Priimant Lietuvos prezidentės inicijuotas Šilumos ūkio
įstatymo pataisas, teigta, kad jos atpigins šilumą šalies
vartotojams.