ECB pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,36 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė vos 635 mln. eurų.
Nuo programos pradžios praėjusių metų pradžioje ECB iš viso jau įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 211 mlrd. eurų.
Kelių valstybių vyriausybės didino spaudimą ECB pirkti daugiau obligacijų, nes manė, kad tai galimas euro zonos skolų krizės sprendimo būdas.
Tačiau Vokietijos remiamas ECB visada atsisakydavo vykdyti tokius raginimus ir teigė, kad vienintelė banko pareiga yra palaikyti stabilias kainas euro zonoje.
17 valstybių
narių turinti euro zona sutiko papildomą finansavimą per
Tarptautinį valiutos fondą (TVF) padidinti 150 mlrd. eurų.
Prisidėti sutiko ir keturios euro zonai nepriklausančios
valstybės, tačiau Didžioji Britanija nesutiko įsipareigoti. Tai
ženklas, liudijantis, kad pritraukti lėšas iš šalies ir taip
palengvinti euro zonos skolų naštą nėra lengva.
Euro zonos finansų ministrai pažymėjo, kad Didžioji Britanija
„savo įnašą nustatys“ kitų metų pradžioje.
Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad
praėjusią savaitę įsigijo daugiau euro zonos vyriausybių
obligacijų, kurios yra programos, skirtos sumažinti skolinimosi
kainą ir kovoti su skolų krize, dalis. Tai ir TVF gelbėjimo fondo
padidinimas rodo, kad Europa imasi priemonių ir nemano, kad
investuotojus atgal į rinkas privilios vien biudžetų apkarpymai.