Mokesčių kurpėjai įvarė baimės ne turtuoliams, bet sportininkams

Daugeliui nuo jūros nutolusių Lietuvos gyventojų žodis „jachta” vis dar skamba magiškai. Gal todėl konservatoriui Vitui Matuzui ir jo bendražygiams atrodo, kad visi burinių laivų savininkai – pinigais besitaškantys turčiai.

„Jeigu žmogus įsigijo jachtą, kuri nėra pirmojo būtinumo prekė, jo pajamos yra kur kas didesnės, galima jomis pasidalyti su kitais”, – iš Seimo tribūnos rėžė neskurstantis Seimo narys, kurio žmonai neseniai buvo pareikšti įtarimai dėl galimų įstatymų pažeidimų.

Siekis apmokestinti Lietuvos vidaus vandenyse ir jūrose plaukiojančias jachtas pribloškė jų savininkus.

Lietuvos burinį laivyną sudaro toli gražu ne naujos, o dar sovietmečiu statytos jachtos.

Vėliau, kai lietuviams atsivėrė Skandinavijos šalys, kur galima pigiau įsigyti naudotų burlaivių, švedai ir danai džiūgavo atsikratę senienų.

Švedijoje ir Danijoje, kur vos ne kiekvienas gyventojas plaukioja nuosavu burlaiviu, valtimi ar motoriniu kateriu, buriavimas jau seniai tapęs šių šalių kultūros dalimi.

Valdžios siūlymų apmokestinti burines jachtas skandinavai tiesiog nesuprastų – antai Švedijoje pramogų laivai iki 15 metrų ilgio netgi neregistruojami.

Nors Nidoje dažnai viešintis Seimo narys A.Valinskas save vadina buriuotoju, prabangos mokesčio įstatymas sukurptas tiksliai net nežinant, kiek jachtų yra Lietuvoje.

Vykdydama nurodymus Susisiekimo ministerija mėgina tą išsiaiškinti – Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) įpareigota pateikti žinių apie visus pramoginius laivus.

„Lietuvoje registruota apie 700 pramoginiams laivams priskiriamų jachtų.

Tiksliname jų ilgį, variklių galingumą, turime pateikti duomenis apie kitas vidaus vandenyse plaukiojančias transporto priemones”, – kalbėjo LSLA vyresnioji specialistė Eglė Petrauskienė.

Prabangos mokesčiais norėta ir galbūt pavasarį dar kartą bus siūloma prislėgti ir kitus prie vandens telkinių gyvenančius žmones, kurie naudojasi savaeigėmis transporto priemonėmis.

Lietuvoje registruota apie 14 tūkst. motorinių katerių, valčių, kitokių varikliais varomų laivų. Dar yra apie 52 tūkst. nesavaeigių transporto priemonių – irklinių valčių, plaustų, baidarių, vandens dviračių.

Tuo tarpu brangių vandens motociklų savininkai jaučiasi ramiau – jų apkrauti mokesčiais parlamentarai nesivargino net pasiūlyti.

Mokestis už jachtas, kurių ilgis viršija 10 metrų, suglumino buriuotojus – už kiekvieną ilgio metrą klok 30 litų per mėnesį.

Tokiu pat tarifu siūlyta apmokestinti naujų ir senų, jūrinėms kelionėms pritaikytų burlaivių ir tik upėse ir ežeruose plaukiojančių laivelių savininkus.

Jokių lengvatų net ir sportinėms jachtoms, kurios pas mus registruojamos kaip pramogų laivai.

„Jachtos skiriasi kaip diena ir naktis, bet politikai kirto iš peties – vienodai įvertino jau nudrengtus ir visiškai naujus burlaivius. Toks mokestis – neteisingas.

Pirmiau nustatykime kriterijus, o po to spręskime, ką ir kaip apmokestinti”, – piktinosi didžiausios Lietuvos burinės jachtos „Ambersail” savininkas Raimundas Daubaras.

Nedidele jachta „Ragainė II” pasaulį apiplaukęs kintiškis buriuotojas Andrius Varnas gūžčiojo pečiais: „Pagal tokį įstatymą Indonezijoje prabangia jachta taptų iš medžio išskobtas 12 metrų ilgio luotas.”

Siūlomas mokestis būtų skaudžiai kirtęs didžiausių šalies burlaivių savininkams. Vilnietis verslininkas Naglis Nasvytis prisipažino, jog jam vienam nelengva išlaikyti 18 metrų ilgio okeaninę jachtą „Laisvė”.

Pasaulį apiplaukęs burlaivis jau penkerius metus stovi Klaipėdos jachtklube, jį reikia remontuoti, todėl savininkas ieško partnerio.

„Buriuoti – brangus malonumas. Vidutinio dydžio jachtų savininkai vien už tai, kad jos saugomos jachtklubuose, per metus moka apie 3–4 tūkst. litų.

Sudėjus visas išlaidas, per metus susidaro solidi suma – apie 10 tūkst. litų. Jei lietuviams dar tiek pat reikės mokėti už tai, kad įsigijo jachtą, jie išvis liausis žvalgytis į jūrą”, – kalbėjo N.Nasvytis.

Didelių jūrų kelionėms skirtų burlaivių mūsų šalyje nėra daug. Keli žmonės sportinių jachtų neišlaikytų, todėl jomis naudojasi į klubus susibūrę buriavimo mėgėjai.

Pirmoji pasaulį apiplaukusi klaipėdiečių jachta „Lietuva” tapo jūreivystės akademija – per kelis dešimtmečius šio laivo denyje mokėsi buriuoti daugiau kaip tūkstantis žmonių.

„Ambersail” savininkas vilnietis R.Daubaras nežino, ką darytų, jeigu už šią lenktynėms pritaikytą 19 metrų ilgio jachtą valstybė kasmet luptų nemažą sumą.

Įspūdingą laivą įsigijęs R.Daubaras kelis milijonus litų investavo į projektą „Tūkstantmečio odisėja”. Jachta, apskriejusi visą pasaulį, išgarsino Lietuvos vardą.

„Burių nepadžiovėme, tik „Ambersail” ir dabar ne turistus plukdo, o varžosi tarptautinėse regatose.

Gal įstatymų leidėjai susiprotės – juk tokios jachtos priskiriamos ne pramogų, o sporto veiklai naudojamų transporto priemonių sričiai”, – vylėsi legendinio burlaivio savininkas R.Daubaras.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas naująjį mokestį vertina kaip akibrokštą: „Apmokestinę valstybės simboliais tapusius, mokymo tikslais naudojamus burlaivius grįžtume į feodalizmą.

Apmaudu, jog kai kurie politikai Lietuvą mato tik pro savo kabinetų langus. Priėmus tokį įstatymą, mūsų šalyje greitai neliktų nė vienos burinės jachtos.”

Prabangos mokestis išgąsdino ir Klaipėdos universitetą, kuriam priklauso 22 metrų ilgio dvistiebė škuna „Brabander” – už ją mokymo įstaigai irgi reikėtų pakloti nemažai pinigų.

Šiuo laivu po Baltiją plaukioja ne turistai ir iškylautojai, o uostų valdymo, ekonomikos, jūreivystės mokslus studijuojantys jaunuoliai, jūrų šauliai ir skautai.

Vienintelio šalies mokomojo burlaivio „Brabander” kapitonas Valdemaras Vizbaras siekius apmokestinti jachtas aiškina galimu mėnulio pilnaties poveikiu: „Kažkokie naujų svieto lygintojų kliedesiai. Kai sveikus žmones norima grūsti į psichiatrijos kliniką, reikia priešintis, nenusileisti.”

Buvęs Panevėžio meras V.Vizbaras savo įpėdiniu vėliau tapusį V.Matuzą kviečia nors kartą išplaukti į jūrą: „Kai kuriems galbūt atrodo, kad jachtose, kaip kino filmuose, liejasi šampanas, laksto pusnuogės gražuolės.

Baltija pernelyg vėsi tokioms pramogoms, čia galioja kitokie įstatymai. Lietuvoje prabangių jachtų išvis nesu matęs.”

Stebėjosi ir Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, įgyvendinę unikalų projektą „Kurėno sugrįžimas”. Jie savo lėšomis pastatė istorinį laivą – kurėną. Greitai atsirado sekėjų – dabar vidaus vandenis raižo penkios tokios burvaltės, kurių ilgis balansuoja ties nurodyta riba.

„Kurėnų savininkams nerūpi prabanga – jie bulves verda denyje ant atviro ugniakuro. Apmokestinti istoriniai laivai po marias neplaukios, o eksponuojami krante po atviru dangumi greitai sutrūnytų”, – įsitikinęs Jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius.

Vienas Rusnės meistras neseniai atkūrė dar vieną senovinį burlaivį – 20 metrų ilgio medinę vytinę. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tokie laivai iš Nemuno aukštupio plukdė įvairias prekes.

Vytinės savininkui už gražią iniciatyvą grėsė atpildas – parlamentarų nustatytas daugiau kaip 8 tūkst. litų prabangos mokestis.

Visose Europos Sąjungos šalyse krantines puošiančių istorinių laivų savininkai visaip skatinami, atleidžiami nuo mokesčių.

Jachtomis vadinami ne tik buriniai, bet ir motoriniai kateriai. Vienas pirmųjų prabangiu motorlaiviu pradėjo plaukioti turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadintas neseniai miręs verslininkas Bronislovas Lubys.

Tokių laivų savininkų nėra daug. Tarp jų buvo ir legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, savo katerį neseniai pardavęs kitam kauniečiui.

„Pusė Lietuvos pajūryje susitelkusių laivų – gerokai brangesni nei burinės jachtos, motoriniai kateriai.

Kažkodėl jie nebuvo įtraukti į apmokestinamų transporto priemonių sąrašą”, – Seimo narių logikos nesupranta Klaipėdos Pilies jachtų uostą valdančios įmonės „Klaipėdos laivų remontas” vadovas Alvydas Butkus.

Lietuvos buriavimo sąjungos (LBS) prezidentas Robertas Dargis irgi stebėjosi tokia išimtimi: „Motoriniais kateriais naudojasi būtent turtingi iškylautojai.

Tuo tarpu daugelis buriuotojų, vasarą su šeimomis atplaukę į Nidą, nesiryžta užsukti į tenykštes kavines, o taupydami pinigus srebia košę prie krantinių prišvartuotuose savo laiveliuose.”

LBS duomenimis, Lietuvoje yra apie 40 ilgesnių nei 10 metrų burlaivių. Jų savininkų siūlytas prabangos mokestis neparklupdytų, tačiau mažesnių jachtų valdytojai išsigando, svarstė, ką daryti.

Buriavimas jūrose išties yra brangus malonumas. Mokesčiai už tariamą prabangą buriavimo mėgėjus pribaigtų.

Jei Seimo šaukliai neapgalvotais lozungais toliau šiurpins visuomenę, laivų savininkai ras išeitį – parduos savo jachtas arba registruos jas kitų Europos šalių jachtklubuose, kur žmonės prabangą suvokia kitaip.

„Lietuviai buriuos jūrose ir toliau, bet kitaip – dangstydamiesi svetimų šalių vėliava”, – tokią ateitį prognozuoja R.Dargis.

Pardavus laivus arba išplukdžius juos į kitas šalis, ištuštėtų Klaipėdos centre įsikūręs jachtų uostas, į kurį investuota apie 50 mln. litų. Tokia pat ateitis lauktų Smiltynėje baigiamo rekonstruoti jachtklubo.

Tuo tarpu mokesčiai už ilgesnes nei 10 metrų burines jachtas biudžetą per metus geriausiu atveju galėtų papildyti vos 118 tūkst. litų.

Lietuvoje nedidelė 20 metų senumo ežerų jachta kainuoja apie 28 tūkst. litų. Tokio pat amžiaus jūrinės jachtos kaina – apie 70 tūkst. litų.

Jūrų kelionėms skirti naudoti motoriniai kateriai kainuoja iki 300 tūkst. litų.

Įsigijus vidutinio dydžio (9 metrų ilgio ir 2,8 metro pločio) jūrinę jachtą ir laikant ją Klaipėdoje, vien jachtklubo paslaugos per metus kainuoja iki 2000 litų.

Jeigu norima nuomotis ir sandėliuką, kuriame paprastai saugomas buriavimo inventorius, reikės pridėti dar 900 litų.

Lietuvoje buriavimo sezonas paprastai trunka vos penkis mėnesius.

Toliau nuo Baltijos gyvenančioms buriuotojų šeimoms vasarą kiekvienas pajūryje praleistas savaitgalis kainuoja apie 500 litų – skaičiuojant kelionės į Klaipėdą ir atgal išlaidas, maistą, mokesčius kituose uostuose.

Pigiau leistis į jūrą nuomojamomis jachtomis.

Šešių žmonių kompanijai jachtos su kapitonu nuoma kainuotų 400–500 litų per dieną.

Jachtas nuomoja pavieniai buriuotojai, vandens turizmą propaguojančios įmonės.

Vienas turtingiausių pasaulio žmonių Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius prieš trejus metus įsigijo specialiai jam statytą 170 metrų ilgio jachtą „Eclipse” (nuotr.). Šis pirkinys rusui kainavo 340 mln. eurų.

Jachtoje yra 11 kajučių, liukso klasės apartamentai 24 keleiviams. Visus svečius aptarnauja 70 žmonių įgula. Burlaivyje taip pat yra baseinai, kino teatras, šokių salė. Metalinis plaukiojančių rūmų korpusas ir langai pagaminti iš kulkoms atsparių medžiagų.

Laivo savininkas pasirūpino savo ir svečių saugumu – speciali oro stebėjimo įranga praneša apie galimus antskrydžius, raketų atakas. Denyje stovi du sraigtasparniai. Jachtoje dar yra ir nedidelis povandeninis laivas, kuriuo galima panirti į 50 metrų gylį.

Kiek anksčiau pirkta kita 115 metrų ilgio prabangi jachta „Luna” R.Abramovičiui kainavo daugiau kaip 100 mln. svarų. Jis iš vieno arabų šeicho įsigijo dar vieną panašią jachą „Pelorus”, kurios kaina – 129 mln. JAV dolerių. Vien šios jachtos priežiūra per metus atsieina apie 12 mln. dolerių.

R.Abramovičius, kurio senelis kilęs iš Tauragės, kaip ir kiti brangiausių pramoginių laivų savininkai, savo jachtas registruoja neapmokestinamose zonose – Gibraltare, Kaimanų salose.