Interneto žurnalistikos dėstytojas iš Pizos Gianfranco Mascia drauge su bičiuliais važinėja dviračiais po Romą ir klijuoja keistus plakatus su užrašu „Šis pastatas atleistas nuo ICI”.
Kas tas ICI? Tai – kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis. Kai premjeras buvo Silvio Berlusconi, nuo šios prievolės buvo atleisti visi pirmojo nekilnojamojo turto savininkai.
Naujasis vyriausybės vadovas Mario Monti nutarė sugrąžinti italų vieną nekenčiamiausių mokesčių.
Žmones piktina išimtys
Roma tikisi, kad ICI pataisys pašlijusią valstybės ekonomiką. Iždas tikisi gauti didžiulę grynųjų injekciją, kuri prilygsta visam Lietuvos 2012 metų biudžetui – maždaug 11 milijardų eurų (37,95 mlrd. litų).
Žinoma, eiliniai italai, sumokėję už nekilnojamąjį turtą, matyt, turės atsisakyti žiemos atostogų kalnuose arba vasarą – pajūryje.
Štai kodėl G.Mascia ir jo draugų klijuojami plakatai apie kažkokias ICI mokesčio išimtis kelia šurmulį ir kaitina aistras.
Bet šios iniciatyvos autoriai būtent to ir siekia: anot jų, visuomenė turi sužinoti apie tuos, kuriems tūkstančius eurų siekiantis mokestis neprivalomas.
Mat įstatymas numato išimtis ir atleidžia nuo ICI religines konfesijas ir kitas pelno nesiekiančias visuomenines organizacijas.
Lengvatų kaina – milijardai?
Vos tik M.Monti paskelbė apie naujų mokesčių paketą, visuomenės dėmesys išsyk nukrypo į Romos katalikų bažnyčią.
Socialiniuose tinkluose įsisiūbavo arši kampanija, raginanti Bažnyčią mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Žurnalas „Micromega” internete pareikalavo naikinti mokesčių lengvatas ir surinko 50 tūkst. parašų.
Italijos nacionalinės savivaldybių asociacijos ANCI duomenimis, dėl lengvatų labiausiai pelnosi būtent Bažnyčia.
Dėl dvasininkams suteiktos teisės nemokėti mokesčių už nekilnojamąjį turtą kasmet šalies biudžetas netenka net Italijai nemenkos sumos – nuo 400 iki 700 milijonų eurų (1,38–2,415 mlrd. litų).
Tuo tarpu Italijos socialinių tyrimų ir vystymo asociacija ARES užsimena net apie 2 milijardus eurų (7 mlrd. litų).
Nekilnojamojo turto agentūrų tinklo „Pirelli Re” apskaičiavimais, Katalikų bažnyčiai priklauso daugiau kaip 20 proc. Italijos nekilnojamojo turto – apie 50 tūkst. pastatų. Tačiau nė viena agentūra nesiryžta nustatyti, kokia galėtų būti nominali šio turto vertė.
Didžiausia Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto koncentracija yra Romoje: čia ji valdo maždaug 20 tūkst. įvairios paskirties objektų – statinių ir žemės sklypų.
Nėra prieš bažnyčias
Nors „Facebook” tinkle net 160 tūkst. vartotojų nepritaria Bažnyčiai suteikiamomis mokesčių lengvatomis, G.Mascia ir jo dviratininkai Romoje neketina klijuoti plakatų su užrašu „Atleistas nuo ICI” ant bažnyčių ar „Caritas” valgyklų.
„Maldos namai mūsų nedomina. Mes ieškome viešbučių, pensionų, nakvynės namų, kurie nuolat gauna pajamų ir pelno, tačiau mokesčių nemoka”, – aiškino savo iniciatyvą dėstytojas iš Toskanos.
Jo nuomone, Romoje yra nemažai pastatų, kurie priklauso Katalikų bažnyčiai, todėl nemoka ICI, tačiau nevengia ir komercinės veiklos.
Viešbučių – apstu
Romos viešbučių federacijos vadovas Giuseppe Roscioli tvirtina, kad katalikiškos religinio turizmo įmonės maldininkams gali pasiūlyti 10 tūkst. lovų, jų metinė apyvarta siekia 700 mln. eurų (2,415 mlrd. litų).
Pavyzdžiui, keturių žvaigždučių viešbutis netoli Navonos aikštės „Ponte Sisto”, kuriame dvivietis kambarys kainuoja apie 200 eurų (690 litų). Arba gerokai kuklesnis, užtat gražioje vietoje prie Trasteverės stoties esantis trijų žvaigždučių viešbutis „Villa Rosa”.
Vienuolynų, svečių namų, kuriuose apsistoja ir pasauliečiai, ir maldininkai Romoje, – daugybė. Tačiau įvairioms vienuolių brolijoms priklausančios gailestingosios seserys rūpinasi ne tik pastogės suteikimu maldininkams.
Vienuolynams, parapijoms, vyskupijoms priklauso ir maždaug 11 tūkst. švietimo ir kultūros įstaigų-muziejų, bibliotekų, universitetų, pradinių ir vidurinių mokyklų, vaikų darželių.
Yra ir keli tūkstančiai mažų bei stambių ligoninių, ambulatorijų, senelių namų. Kai kuriose sveikatos įstaigose gydomi varguoliai, bet yra ir prabangių klinikų pasiturintiems.
Ar už visus šiuos nekilnojamojo turto objektus Bažnyčia moka ICI? 2009 metais Romos savivaldybė atliko tyrimą.
Paaiškėjo, kad miesto biudžetas prarado daugiau kaip 25 milijonus eurų (apie 69 mln. litų), kurių nesumokėjo pelno siekiančios įmonės – viešbučiai, restoranai, sporto klubai, klinikos, įsikūrusios Bažnyčiai priklausančiuose pastatuose.
Nesutinka su kritika
Italijos vyskupų konferencijos dienraštis „Avvenire” tvirtina, kad dauguma pelno siekiančių Bažnyčios pastatuose įsikūrusių įmonių privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį ir tvarkingai tai daro.
Redakcijos nuomone, Bažnyčia iš valstybės perėmė svarbias socialinės šalpos sritis, todėl apmokestinti ICI mokesčiu senelių priegaudas, varguoliams skirtas valgyklas, ambulatorijas būtų mažų mažiausiai neteisinga.
Teks įsikišti ir Briuseliui?
Tačiau aršų puolimą prieš mokesčių esą vengiančią Katalikų bažnyčią pradėjusi Italijos radikalų partija apskundė šalies vyriausybę Briuseliui.
Radikalai tvirtina, kad Italijoje tikintiesiems verslo sąlygos palankesnės negu pasauliečiams. ES jau seniai vykdo tyrimą ir bando aiškintis, ar Roma, atleidusi nuo ICI ir kitų mokesčių Bažnyčią, nepažeidė konkurencijos įstatymų.
Jeigu Briuselis nuspręs, kad vyriausybė proteguoja tikinčiųjų verslą, Romai teks mokėti didžiulę baudą.
Beje, Italijos įstatymas, aptariantis religinių konfesijų mokestines prievoles, yra gana nekonkretus ir miglotas. Jame tvirtinama, kad nuo ICI atleidžiami tie verslo subjektai, kurių veikla „nėra išskirtinai komercinė”.
Žodis „išskirtinai” padeda nesunkiai išsisukti nuo ICI: vienuolyne įrengus viešbutį tereikia palikti jame koplyčią.
Tokiu būdu viešbučio, privačios klinikos ar licėjaus veikla netampa vien komercinė, tad nekilnojamojo turto mokesčio galima nebemokėti.
Hierarchai keičia požiūrį
Bažnyčiai priklausančių pastatų, kuriuose vykdoma lyg ir komercinė, lyg ir nekomercinė veikla, Italijoje daugybė. Italijos žiniasklaida juos praminė pilkosiomis zonomis.
Fiskalinių prievolių požiūriu jos nėra „šventos”, bet nėra ir pasaulietinės.
Tiesa, duomenys apie tikslias pajamas, kurias valstybė gautų, jeigu pilkosios zonos mokėtų ICI mokestį, kol kas irgi lieka migloti: kalbama apie keletą šimtų milijonų eurų, bet užsimenama ir apie du tris milijardus. Milžiniškos skolos gniaužtuose dūstančiai Italijos ekonomikai šie pinigai tikrai nepakenktų.
Iki šiol Katalikų bažnyčia bet kokius bandymus diskutuoti šia tema vadino Radikalų partijos ir kitų Bažnyčios priešų provokacijomis. Tačiau pastarosiomis dienomis aukštųjų Romos hierarchų požiūris pasikeitė.
Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco pirmą kartą pripažino, kad pilkosios zonos galbūt iš tiesų egzistuoja.
„Mes patys labiausiai esame suinteresuoti atskleisti tas pilkąsias zonas ir bet kokius su jomis susijusius pažeidimus.
Juk šie dalykai iškreipia mūsų tikslus ir teisingo įstatymo esmę”, – kalbėjo Italijos vyskupų konferencijos vadovas.