„Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis skatintų turtų apyvartumą, tai sumažintų jo kainas, padarytų turtą prieinamesnį. Žmonės, perkantys turtą savo gyvenimui, turėtų daugiau lėšų tam pačiam vartojimui ir verslo lėšoms. Toks mokestis yra priimtinas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė Verslo konfederacijos prezidiumo narys Marius Dubnikovas.
Konfederacijos vadovai sakė, kad mokesčio detales – kokio jis būtų dydžio, taip pat kokia būtų minimali vertė, kurios nepasiekęs būstas nebūtų apmokestintas – turėtų atsakyti specialus tyrimas.
„Nekilnojamasis turtas Lietuvoje yra pervertintas. Senamiestyje pamatytume daug apleistų pastatų, kurie netvarkomi, neprižiūrinti. Nekilnojamojo turto mokestis turėtų teigiamą pasekmę – verstų rūpintis turtu, padidintų jo apyvartumą, būtų tam tikras saugiklis nuo burbulų ateityje“, - sakė konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Seime šiuo metu svarstomas prabangos mokesčiais vadinamas įstatymų paketas, kuriuo siekiama nuo kitų metų apmokestinti nekilnojamąjį turtą, brangesnį kaip 1 mln. litų, taip pat galingus automobilius bei 200 litų per metus viršijančias palūkanas.
„Visi šie mokesčiai bus surinkti teikiant deklaracijas už praeitį. Pinigai bus teikiami už praėjusius metu, kitąmet į biudžetą nieko neateis“, - sakė M.Dubnikovas.
Jis taip pat tvirtino, kad prabangos mokesčiams apskaičiuoti bei surinkti gali kainuoti daugiau, nei bus tų mokesčių surinkta. „Gali būti, kad administravimo sąnaudos „suris“ tuos mokesčius, o socialinio teisingumo tikslas nebus pasiektas“, - tikino jis.
„Pritrūkus pinigų vyksta politizuotas procesas - gal taip tikimasi nuraminti visuomenę. Pinigų daugiau neatsiras, tai saviapgaulė. Konfliktų bus daug, o pajamų turėsime nemažai. Tai liūdina“, - svarstė V.Sutkus.
Prabangos mokesčių iniciatorius konservatorius Vitas Matuzas skaičiavo, kad iš jų valstybė galėtų gauti 138 mln. litų per metus. Valdantieji nusprendė atnaujinti kitų metų biudžeto projektą po to, kai pasirodė, kad pirmame jo variante pajamos buvo planuotos pernelyg optimistiškai – jie dairosi, kaip padidinti valstybės pajamas bei sumažinti išlaidas. Vienas iš valdančiųjų pasiūlymų buvo kitąmet sumažintas senatvės pensijas atstatyti tik pusiau.
Konfederacija pirmadienį Vilniuje siūlė neskubėti patvirtinti nei nekilnojamojo turto, nei prabangos mokesčių, iš pradžių nutarė atlikti analizę, kiek pajamų jie gali surinkti. Tokiai analizei, M.Dubnikovo nuomone, užtektų mėnesio-pusantro.
„Studiją atlikus galima būtų labai motyvuotai pasakyti, kad vienas ar kitas mokesčio pakeitimas duoda tam tikrą sumą pajamų ir atsieina tam tikrą sumą administravimo išlaidų. Tada labai aiškiai matytume naudingumą. Tai kasdien daro kiekvienas verslininkas“, - sakė M.Dubnikovas.
Jis siūlė automobilius apmokestinti ne pagal jų galią, o pagal vertę. Nes, pasak M.Dubnikovo, surinkti mokesčius pagal galingumą valstybei kainuotų itin brangiai. Be to, galingesni automobiliai ryja daugiau degalų, todėl jų vairuotojai jau dabar kasmet sumoka tūkstančius litų daugiau akcizo mokesčio.
Taip pat buvo siūloma neskubėti mažinti pervedimų į pensijų fondus, nes tai diskredituotų pensijų fondų sistemą bei pykdytų būsimus ir esamus pensininkus.
Siūlyta ir nesistengti įvesti progresinės gyventojų pajamų mokesčių sistemos, nes, pasak V.Sutkaus, darbo apmokestinimas jau dabar progresyvus. Nes nuo algos renkamoms „Sodros“ įmokoms „lubų“ nėra, o „Sodros“ išmokoms – yra.
„Palūkanų apmokestinimas irgi turi tam tikrų problemų. Jei apmokestinimo bazė būtų labai išplėsta, tai paliestų daugelį gyventojų, plačias mases. Neteko girdėti pasvertos nuomonės, nuo kurios sumos reikėtų apmokestinti palūkanas. Buvo tik teorinių, spekuliatyvių, nepagrįstų jokiais ekonominiais paskaičiavimais ar aiškiais kriterijais pasvarstymų“, - sakė V.Sutkus.