Antradienį pristatydamas SEB banko parengtą Lietuvos
makroekonomikos apžvalgą, G.Nausėda prognozavo, kad 2012 metais
Lietuvos ekonomika augs 2 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 4 proc.
2013-aisiais prognozuojamas 3 proc. šalies ūkio augimas. Tokiais
tempais Lietuvos ekonomika 2008 m. lygį pasieks 2014 metų antroje
pusėje, teigia G.Nausėda.
„Konvergencijos prasme turėsime išbraukti 6 metus. Nė per
žingsnį nepajudėsime į priekį, kadangi per 6 metus sugrįšime tik į
2008 metų padėtį“, - kalbėjo vienas SEB banko vadovų.
Pasak G.Nausėdos, didžiąja dalimi Lietuvos ūkio augimo
sulėtėjimą lemia išorinės euro zonos problemos. Jų sprendimas,
nesiimant aktyvesnių veiksmų ir Europos centriniam bankui (ECB)
neišperkant didesnės obligacijų dalies, gali užtrukti keletą metų,
prognozuoja jis.
„Kol dabartiniai sprendimai dėl euro zonos bus politiniai, kol
jie netaps technokratiniais, netaps teisės aktais, tol netikėjimas
euro zonos rinkomis išliks“, - akcentavo G.Nausėda ir pridūrė, kad
ECB turėtų imtis aktyvesnių veiksmų perkant valstybių obligacijas,
tačiau be ryžtingų politinių sprendimų tai tik atitolina problemas.
„ECB gali tik atitolinti krizę, nupirkti politikams laiko, bet
jis gali būti labai greitai iššvaistytas. ECB įsitraukimo į
gelbėjimo operaciją mastas yra gerokai mažesnis nei Didžiosios
Britanijos centrinio banko ar JAV Federalinio rezervų banko“, -
sakė G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, ECB, lyginant su visu BVP, yra išpirkęs 2
proc. valstybių obligacijų, tuo tarpu ši dalis Didžiojoje
Britanijoje siekia apie 20 proc., JAV - 10 proc. nuo BVP.
Prabangos mokesčiai atliktų nebent socialinę funkciją
Prabangių prekių ir
nekilnojamojo turto apmokestinimas negali būti traktuojamas kaip
fiskalinis biudžeto pajamų šaltinis ir geriausiu atveju atliktų
socialinę funkciją, teigia SEB banko prezidento pavaduotojas
Gitanas Nausėda.
„Tai, kas buvo pasiūlyta pastaruoju metu, aš apskritai
nelaikyčiau fiskaliniu pajamų šaltiniu, kadangi patys mokesčiai
savo esme, dydžiu ir selektyvumu taikomi tik labai siaurai mokesčių
mokėtojų kategorijai, jie negali surinkti reikšmingesnių pajamų
sumų. Reiškia, juos reikia traktuoti per socialinio solidarumo arba
didesnio mokesčių progresyvumo prizmę. Šią savo funkciją gali
atlikti, bet tikrai neužlopys biudžeto skylės, kuri yra
susiformavusi“, - antradienį SEB banko makroekonominės prognozės
2012 metams pristatymo metu kalbėjo G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, biudžeto lėšų trūkumą būtų galima
kompensuoti dar labiau mažinant viešojo sektoriaus išlaidas.
„Net ir 4 proc. apkarpius išlaidas, nesakyčiau, kad tai yra jau
100 proc. rezervų, kuriuos išnaudojome. Manyčiau, kad viešųjų
išlaidų mažinimo prasme būtų galima padaryti ir dar žingsnių
ateityje, jei tai būtų būtina“, - žurnalistams sakė SEB banko
atstovas.