„Lenkų įmones verčia susimąstyti „PKN Orlen“, kuri 2006 metais
perėmė „Mažeikių naftos“ kontrolinį paketą, investicijų likimas
Lietuvoje. Vėliau pirmiausia Rusija nutraukė naftos tiekimą, o po
to lietuviai išardė geležinkelio bėgius, leidžiančius trumpiau
ir greičiau transportuoti degalus iš Mažeikių“, - dienraščiui
„Rzecpospolita“ pareiškė Lenkijos URM atstovas spaudai Marcinas
Bosackis.
Pasak jo, lietuvių žinybų požiūrį į lenkų investiciją
„buvo sunku pavadinti draugišku“.
„Rzecpospolita“ straipsnis pasirodė reaguojant į prezidentės
Dalios Grybauskaitės pareiškimą, esą Lenkijos valdžia apie
energetikos projektus pastaruoju metu kalba tik iš komercinės
pusės, o politiškai ima glaudžiau bendradarbiauti su Rusija.
Taip ji komentavo Lenkijos energetikos kompanijos PGE sprendimą
stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte.
„Kol buvo manoma, kad tai yra geopolitinis projektas, ne tik
komercinis, tol visos valstybės tokį norą reiškė, bet paskutiniu
metu Lenkijos vyriausybė apie energetiką kalba tik iš komercinių
pozicijų ir visur tarptautinėje erdvėje, ir tiek, kiek man teko
girdėti susitikimuose su lenkų vadovais, jie labai aiškiai sako,
kad „tai mums yra tik komercinis projektas, mes kalbame tik
pragmatiška kalba, ne politine kalba“. Tokį požiūrį mes ir
priimame“, - sekmadienį transliuotame interviu TV3 televizijos laidai
„Savaitės komentarai“ sakė prezidentė.
„Turi būti arba geopolitinis požiūris, arba grynai komercinis.
Asmeniškai manau, kad visi tokie energetiniai projektai turi
geopolitinį charakterį. Energetikos pasaulyje nėra tik energetikos,
nėra tik ekonomikos, nėra tik komercijos. Bet tai yra valstybių
požiūris“, - pridūrė prezidentė.
„Paskutiniu metu ką matau iš kaimyninės šalies, tai jų neva
komercializacija užsienio politikos ir politikos apskritai,
pasirinkimas, kokį matome, tai yra pasirenkamos tokios valstybės
kaip Rusija labiau į partnerius negu Lietuva, bet tai yra grynai
politinis apsisprendimas. Ir čia aš nematau jokios komercijos, nors
oficialiai kalbama tik apie pragmatinį komercinį požiūrį“, -
sakė D. Grybauskaitė.
Lenkijos politikai D.Grybauskaitės pareiškimą įvertino
prieštaringai.
Valdančiosios Pilietinės platformos atstovas Robertas
Tyszkiewiczius (Robertas Tyškevičius) sakė, jog D.Grybauskaitės
pareiškimas – tai intensyvus projekto palaikymas, kuris kelia vis
daugiau abejonių jame dalyvaujančioms šalims – ne tik Lenkijai,
bet ir Latvijai bei Estijai.
Pasak lenkų parlamentaro, kad energetiniai projektai būtų
sėkmingi, jie turi būti ekonomiškai pagrįsti, o Lenkija
suinteresuota vystyti nuosavą branduolinę energetiką. „Tai
nereiškia, jog atsisakoma bendradarbiauti su Vilniumi, tačiau gal
galima pakeisti elektros kryptį. Norėtume, kad mes tiektume
energiją Lietuvai“, - sakė parlamentaras.
Kitaip galvoja lenkų europarlamentaras Pawelas Kowalis (Pavelas
Kovalis). Pasak jo, Lenkijos dalyvavimas atominės elektrinės
Lietuvoje statyboje turėjo palaikyti santykius tarp šalių,
nežiūrint problemų su mažumomis. Jo teigimu, kad Lietuva turi
prisiimti kaltę dėl dvišalių santykių, tačiau Lenkija turi
parodyti daugiau geranoriškumo, švelninat konfliktus.
„Negalime sau leisti daryti pauzę tarpusavio santykiuose, nes ES
sudarysime nuomonę, kad esami šalimi, nesugebančia sugyventi su
savo kaimynais“, – sakė dienraščiui P.Kowalis.