Jei toks pasiūlymas būtų įteisintas, mokesčiu būtų apmokestinamos didesnės nei maždaug 50 tūkst. litų santaupos, laikomos už 2 proc. metines palūkanas.
Antradienį už siūlymą apmokestinti palūkanas iki 400 litų balsavo tik 49 parlamentarai iš 120 dalyvavusių balsavime. Įstatymą palaikė tik konservatoriai, taip pat keli socialdemokratai ir vienas „krikščionis“.
Tačiau, padėjus socialdemokratams, įstatymas buvo perduotas tobulinti vienam iš Seimo komitetų, todėl jis vėliau bus vėl svarstomas parlamento posėdyje. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad apmokestinimą būtų galima palaikyti, jei riba, nuo kurios apmokestinamos palūkanos, padidėtų iki 1000 litų palūkanų per metus. „Tai apmokestintų santaupas nuo 50 tūkst. litų. Tai nėra maži indėliai“, - sakė ji.
Šiuo metu gyventojams mokesčių už indėlių, laikomų Europos bankuose, palūkanas nereikia mokėti. Konservatorius Vitas Matuzas siūlė 15 proc. mokesčiu apmokestinti per metus gautų indėlių palūkanų dalį, kuri viršija 200 litų. Lrytas.lt vertinimu, šio įvedus šį mokestį buvo galima surinkti apie 50 mln. litų kasmet.
Nepaisant koalicijoje esančių liberalsąjūdiečių bei liberalcentristų pasipriešinimo, Seimas ėmėsi šį įstatymą svarstyti. Parlamentarai apsisprendė apmokestinimą riboti: buvo nuspręsta apmokestinimą susiaurinti: apmokestinti tik palūkanas už trumpesnius kaip 2 metų indėlius, ir tik tą jų dalį, kuri viršija 400 litų per metus.
Pirmadienį liberalų vadovas Eligijus Masiulis tikino, jog ministrai Vyriausybėje sutarė kitąmet palūkanų dar neapmokestinti, užuot tai padarius liepti valstybės energetikos ir transporto įmonėms kitąmet mokėti 50 mln. litų daugiau dividendų į biudžetą. Tačiau įstatymas vis tiek pasiekė parlamento salę.
Seime antradienį diskutuojant dėl palūkanų apmokestinimo, parlamentarai aršiausiai diskutavo nesutardami, ką šis mokestis apmokestins – turtinguosius ar vidutinę klasę.
„Kas tie žmonės, kurie už tokias palūkanas laiko pinigus bankuose? Manau, daugiausia tai pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą centas prie cento taupė tas lėšas ligos atvejui, kad kažkas prižiūrėtų, padėtų, ar laidotuvėms.
Tai tikrai ne patys turtingiausi verslininkai, nes jie pinigus ne laiko už tokias palūkanas, o investuoja, taip pat į savo įmones, gaudami didesni procentus. Tai ne aktyvus jauni žmonės, kurie netaupo, o perka, kuria savo buitį ir džiaugiasi gyvenimu. Nei Antonovas, nei Baranauskas, nei panašūs veikėjai už palūkanas Lietuvai tikrai nemokės. Jie ras būdų, kaip nemokėti.
Procentai, gaunami banke, yra mažesni nei santaupų nuvertėjimas, tai ką premjero Andriaus Kubiliaus ir jo komandos vedami mes sakome? Jūs per mažai pinigų prarandate, mes tai dar atimsime?“ - tikino „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Pasak jo, apmokestinti bus 15-20 tūkst. litų indėliai.
A.Kubilius tvirtino priešingai.
„Reikia negąsdinti, kad žmonės, turintys nedidelius indėlius, daugiau sumokės. Tai bus taikoma turintiems pakankamai didelius indėlius. Minimali 400 litų riba reiškia, kad, gaunant 2 proc. palūkanas, indėlis turi viršyti 20 tūkst. litų.
Kas yra bandoma ginti, apsimetant, kad ginamas vidutinis Lietuvos žmogus, turintis iki 10 tūkst. indėlių? Siekiama visai ne to. Palūkanų riba, nuo kurios mokamas mokestis, padidinta iki 400 litų. Tai kas turėtų jaudintis? Tie, kuriems mokestis kainuotų daug. Jei turi milijono litų ar 10 mln. litų indėlį, sumokėsi 1,5 ar 3 tūkst. litų mokesčio. Tačiau žmogus iki 10 tūkst. indėlį – apskaičiuokime – kiek gali gauti palūkanų? Jei palūkanos 2 proc., tai bus 200 litų. Jo mokestis būtų buvęs 30 litų. Bet minimali indėlio riba dar padidinta iki 400 litų.
Tai žingsnelis į progresinius mokesčius – nedidelis, tarpinis žingsnelis, bet jis numato, kad turintys daugiau turi ir daugiau prisidėti. Nesuprasčiau socialdemokratų, jei visą laiką sakydami, kad turtingieji turi daugiau prisidėti, jie nebalsuotų „už“, - sakė A.Kubilius.