Lenkijos sostinėje Varšuvoje po Antrojo pasaulinio karo nebebuvo rengiamos kalėdinės mugės, ir tik prieš ketverius metus miesto valdžia nusprendė atgaivinti tokią tradiciją. Į pagalbą varšuviečiai pasikvietė Vilniaus amatininkus, sugebančius įsukti didžiulę Kaziuko mugę, kuri pažadina Lietuvos sostinę iš žiemos miego.
Restorano „Marceliukės klėtis“ savininkas Vytenis Urba kartu su liaudies menininku, keramiku Kęstučiu Šeduikiu prieš trejus metus suorganizavo pirmą keliasdešimties Vilniaus prekeivių išvyką į Lenkijos sostinę.
Nuo to laiko Varšuvos mugėje lietuviai kasmet karaliauja, jų atsivežti nameliai su suvenyrais bei maisto gaminiais yra nuolat apgulti.
Varšuvos senamiesčio gyventoja, mokytoja Olga Siwiec aiškina, jog lietuviški gaminiai garsėja savo kokybe.
Pirkėja teigia, kad vilnietiški suvenyrai yra originalūs, ne tokie, kaip importuoti iš Azijos kraštų. Lietuviški maisto gaminiai natūralūs, be cheminių priedų.
Keliolikos Lietuvos prekeivių grupei vadovaujantis K.Šeduikis kalėdiniais suvenyrais yra prekiavęs įvairiose ES šalyse, pradedant kaimynine Latvija ir Estija, baigiant Italija, Ispanija.
Šias Kalėdas šis keramikas praleidžia Varšuvoje, ir nenori niekur kitur vykti.
Anot keramiko, Varšuvon keliauti apsimoka ne tik todėl, jog lenkai mėgsta kaimynų gaminius. Pasak K.Šeduikio. Lenkijoje nesijaučia ekonominės krizės ir prekybos mažėjimo. Pasisekimu Varšuvos kalėdinėje mugėje džiaugėsi sūrių gamintoja Nijolė Šopienė, gintaro apdirbėjas Tomas Čūdaras, medžio drožėjas Stasys Lemnickas, meduolių kepėja Inesa Mileikienė.
Pavasarį Lietuvos amatininkai Varšuvoje pasižadėjo surengti Kaziuko mugę, po jos velykinę, o vasarą ir rudenį prekiaus per šventes įvairiuose Lenkijos miestuose.
K.Šeduikis labiausiai skundėsi, jog Vilnius tapo vienintele ES šalių sostine, kurioje neberengiama kalėdinė mugė.