Mokestį palaikė 76 parlamentarai iš
120 dalyvavusių balsavime. Daugiausia palaikančiųjų buvo tarp
konservatorių bei socialdemokratų.
„Turtingieji tampa tais, kurie
pirmieji prisideda prie valstybės biudžeto per turto mokesčius.
Jie tampa
eksperimentiniais subjektais, kurie parodys, kaip veiks turto
mokesčių surinkimo sistema. Vėliau turėsime eiti
prie platesnės turto apmokestinimo bazės. Nė vienas negalime pasakyti, kad tai pirmas ir paskutinis žingsnis apmokestinti turtą“, - svarstant mokestį
dėstė konservatorius Edmundas Pupinis.
Panašiai tvirtino ir jokiai frakcijai
nepriklausantis Jonas Jagminas.
„Tai pirmas žingsnis į viso turto
apmokestinimą. Nereikia tokio mokesčio, jis labai neigiamai paveiks visuomenę. Atsiminsite mano žodžius. Tai paskui prives prie kitų mokesčių, teks apmokestinti ir
paprastus žmogelius, kurie turi bet kokį namelį – didelį ir
mažą“, - sakė J.Jagminas.
Bus apmokestintas gyventojų turimas
nekilnojamasis turtas, jei jo vertė viršija milijoną litų. Šią
ribą viršijančią vertės dalį nuo kitų metų siūloma
apmokestinti 1 proc. metiniu mokesčiu. Todėl jei turimas turtas vertas 1,5 mln. litų, mokestis bus mokamas nuo 500 tūkst. litų. Reikėtų mokėti 5 tūkst. litų metinį mokestį.
Pagal šią tvarką būtų
apmokestintas būstas, sodas, garažas, fermos ar kiti statiniai.
Mokestį reikėtų sumokėti į valstybės biudžetą gruodžio
mėnesį.
Šiam konservatoriui inicijuotam
mokesčiui iš pradžių priešinosi valdančiosios koalicijos
partneriai liberalai. Vėliau liberalai ir konservatoriai pasiekė
kompromisą: sutarė apmokestinti nekilnojamąjį turtą, bet tik jei
konservatoriai atsisakys minčių apmokestinti automobilius, taip pat
neatšauks pervedimų į pensijų fondus, tik juos ketvirčiu
sumažins.
Šį vadinamąjį prabangos
mokesčio įstatymo projektą Seime registravo konservatorius
Jurgis Razma ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Jie aiškino,
kad siekia, jog mokesčių sistema taptų progresyvesnė – kad
turtingesni žmonės, turintys brangiausią nekilnojamąjį turtą,
sumokėtų daugiau mokesčių.
Iniciatorių vertinimu, mokesčio kasmet būtų surenkama 17 mln. litų.
J.Jagminas trečiadienį parlamentarams
tvirtino, jog naujasis mokestis supriešins visuomenę –
turtinguosius ir neturtingus.
„Paleista antis, kad mums nieko
nereikia, gyvenkime kukliai. Kad mes norime vaikščioti su
kerziniais batais, gyventi kolūkio „alytnamiuose“ ir
džiaugtis, kad nieko neturime, esame nuskurdę, todėl
nereikia už nieką mokesčių mokėti. O kurie kuria, daro, jie
<...> rodomi kaip didžiuliai
blogiečiai.
Mes esame ekonomiškai nesustiprėję,
o sustiprėjus galima mokesčių įsivesti“, - skundėsi
J.Jagminas.
Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius
Endzinas siūlė mokesčiu neapmokestinti būsto, kuris pirktas skolon.
„Dar nespėję išmokėti kredito, jie
apmokestinti turto mokesčiu. Galimybės išbristi iš skolų
sumažėja“, - dėstė jis.
O prieš mokestį balsavęs
konservatorių partijos narys Mantas Varaška tvirtino, kad įstatymą
bus nesunku apeiti turtą perduodant giminaičiams arba jį
įvertinant maža verte.
„Bet kokios sumos nurodymas įstatyme
verčia tą sumą apeiti. Žmonės pradeda ieškoti būdo, kaip
nemokėti mokesčio, šiuo atveju - kaip sumažinti turto vertę.
Niekas neuždraus žmogui ar šeimai užsakyti individualų vertinimą
ir pasakyti: „Atsiprašau, pagal mano pasirinktą vertinimą tas
turtas kainuotų 900 tūkst. litų, todėl mokesčio nemokėsime.“
Neaišku, kas yra šeima, kurios
bendras turtas yra skaičiuojamas mokesčiams. Įstatymas sako, tai
sutuoktiniai ir vaikai. Kurie – proseneliai, seneliai, anūkai? Dvi
kartos ar keturios? Neįsivaizduoju, kaip rinksis mokesčių
administratorius, jei turtą turi 85-erių sutuoktiniai, jų vaikai,
anūkai turi ir dar proanūkiai – juk niekas nedraudžia užrašyti
turto nepilnamečiui. Nebus galima užrašyti šeimynykščiams –
užrašys broliams, seserims. Turtas bus skaidomas. Tai įstatymo
spraga.
Įstatymas sako, kad mokestį mokės
tik šeimos nariai, kurie yra sutuoktiniai. Taigi nesusituokę
partneriai mokesčio nemokės. Per tokius įstatymo projektus
skatinami nesantuokiniai šeimyniniai ryšiai.
Neįmanoma per penkias dienas parengti
normalaus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo. Per daug interesų,
per daug turto. Neaišku, ir kiek neįregistruoto turto. Civilinis
kodeksas leidžia neregistruoti nuosavybės teisių į nupirktą
turtą – kiek dabar neregistruoto prabangaus turto Lietuvoje?“ -
svarstė M.Varaška.