„Už“ buvo 72 parlamentarai iš 120-ies balsavusių.
Po balsavimo dėl valstybės biudžeto Seimo pirmininkė Irena Degutienė dėkojo parlamentarams, kad jo priėmimo metu nebuvo „protesto akcijų“.
Premjeras Andrius Kubilius sakė, jog priimtas „nelengvas, bet atsakingas“ biudžetas.
„Tai, kad patvirtinome biudžetą, kurio ir deficitas mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pensijos atstatomos, ir daugelis kitų problemų sprendžiama – tai tikrai didelis pasiekimas šiomis aplinkybėmis. Tikrai neprižadame, kad kiti metai bus lengvesni, bet prižadame, kad nepaisant to, kad kiti metai rinkiminiai, ir toliau elgtis atsakingai ir pasiekti, kad visi kartu išmoktume gyventi pagal tas išgales, kurias galime Lietuvoje sukurti. Tai svarbu ne tik mums, bet visai Lietuvai ir mūsų vaikams ir anūkams“, - sakė premjeras.
Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis biudžetą vertino kaip skatinsiantį emigraciją.
„Žinau tik viena - jei valstybė kitais metais gyvens, kaip numatyta šiame biudžete, tai krizė tikrai nesibaigs, ir nesibaigs ilgai. Normalūs Lietuvos piliečiai turės tik dvi išeitis – arba kuo greičiau emigruoti, arba jie taps griaučiais. Pasirinkimą turime tik vieną - nepritarti šiam biudžetui. Reikia keisti valdžią ir tada bandyti gyventi Lietuvoje. Kito kelio nėra.
Biudžete yra iš atskirų lopų, kurie yra susiūti ganėtinai baltais siūlais, su dideliais plyšiais“, - dėstė jis.
"Valdančioji dauguma bando pastatyti valstybės
Kad atotrūkis tarp kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo imtasi skubiai mažinti išlaidas ir didinti pajamas. Planuojama padidinti mokesčius gamtos ištekliams (žvyrui, vandeniui ir kitiems), apmokestinti daugiau kaip milijono vertės nekilnojamąjį turtą, apkarpyti Kelių fondo išlaidas bei investicijų programą, sumažinti pervedimus į pensijų fondus. Tačiau planų padidinti pridėtinės vertės mokestį arba neatstatyti pensijų buvo atsisakyta.
„Biudžeto projektas nėra tobulas, bet jis yra pakankamai tokiame lygmeny, kuriam galime pritarti ramia sąžine, su didelėm nuoskaudomis širdyje. Alternatyvų mes tiesiog neturime. Labai gaila, kad opozicija nesugebėjo paruošti opozicinio biudžeto ir mokesčių sistemos“, - sakė liberalcentristas Kęstutis Glaveckas.
Seimas biudžeto ėmėsi tik 19 val. vakaro, tai buvo keturiomis valandomis vėliau, nei planuota. Jis patvirtintas tik 21 val. vakaro. Parlamentarai užtruko antradienį svarstydami naujų mokesčių įstatymų projektus, dėl kurių smarkiai ginčijosi. Nemažai debatų buvo ir sprendžiant, ar sumažinti kitais metais pervedimus į pensijų fondus nuo 2 proc. asmens pajamų iki 1,5 proc. pajamų.
Pagal Vyriausybės pateiktą biudžeto planą, kitais metais vien iš penkių pagrindinių mokesčių – Socialinio draudimo įmokų, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų bei pelno mokesčių ir akcizų – valstybė planuoja į savo aruodus surinkti 28,2 mlrd. litų.
Tai gerokai kuklesnės pajamos, nei buvo prognozuojama dar spalį. Finansų ministerijai apsižiūrėjus, kad gyvenimą kitais metais numatė pernelyg optimistiškai, planuojamos pajamos iš penkių didžiausių mokesčių buvo sumažintos 1,4 mlrd. litų.
"Biudžetas yra labai realus, ko anksčiau negalėjome sakyti. Suprasdami apie situacijos blogėjimą Europos Sąjungos valstybėse, žinodami, kad 60 proc. ekonomikos sukuriame eksportuodami, išdrįsome visiems pasakyti, kad mažiname išlaidas milijardu litų, nes pajamos mažėja milijardu litų. Tam reikėjo politinės drąsos, ypač rinkimų metais", - Seime tikino konservatorius Vitas Matuzas.
Daugiausia kitąmet planuojama surinkti „Sodros“ įmokų – 10,9 mlrd. litų. Pridėtinės vertės mokesčio tikimasi surinkti 8,9 mlrd. litų, gyventojų pajamų mokesčio – 3,8 mlrd. litų, akcizų – 3,4 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,2 mlrd. litų. Pajamos iš kitų mokesčių yra numatomos gerokai mažesnės.
Finansų ministerija savo tinklapyje nurodo, jog valstybė kitąmet planuoja išleisti 36,5 mlrd. litų. Du trečdaliai išlaidų teks trims pagrindinėms sritims – socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai.
Liūto dalis numatyta socialinei apsaugai, jai tenka du penktadalių visų valdžios išlaidų (14,5 mlrd. litų). Septintadalis išlaidų numatytas švietimui (5,4 mlrd. litų), aštuntadalis sveikatos apsaugai (4,5 mlrd. litų).
Atotrūkis tarp valstybės pajamų ir išlaidų numatomas 3 proc. kitų metų bendrojo vidaus produkto – tai yra apie 3,3 mlrd. litų.
Valstybės biudžete numatyta išleista 719 mln. litų daugiau, nei bus surinkta, o „Sodros“ sistemos atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų yra 1,9 mlrd. litų. Taip pat bus išlaidų iš specialių valstybės fondų – pavyzdžiui, iš jų bus pervesti 293 mln. litų į privačius pensijų fondus.
Seimas antradienį vėlai vakare patvirtino „Sodros“ 2012 metų biudžetą: už
balsavo 70 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 8 parlamentarai. Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos („Sodros“) deficitas 2012 metais sieks 2,311 mlrd.
litų.
Patvirtintas ir nedeficitinis 2012 metų
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas: išlaidos ir
pajamos 2012-aisiais sieks po 3,986 mlrd. litų - 181 mln. litų
mažiau negu 2011 metais. Už PSDF biudžetą antradienį vėlai vakare balsavo 69 Seimo
nariai, prieš - 9, o susilaikė 8 parlamentarai, pranešė BNS.