VPK dar 2009 metais gavo pirmuosius DNB (buvusio „DnB NORD“)
banko klientų skundus ir, ištyrusi skunduose išdėstytas
pretenzijas, nustatė, kad bankas nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
Komisija konstatavo, jog bankas nesuteikė klientui visos
reikalingos informacijos apie investavimo strategijos - obligacijų
įsigijimo finansuojant jam suteikta paskola - esmę ir riziką, o
lankstinuke pateikta procentinė pelno išraiška nebuvo išsami ir
suklaidino klientą. Komisija 2009 metų balandžio 30 dienos
sprendimu skyrė bankui 15 tūkst. litų baudą.
2009 m. lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas,
banko prašymu, šį sprendimą panaikino. Tuomet VPK šią nutartį
apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau
pastarasis teismas 2011 m. balandį paliko galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą, naikinantį baudą. Tačiau vieno iš
trijų teismo kolegijos teisėjų pareikšta atskiroji nuomonė parodė,
kad sprendimas nėra vienareikšmis. Prašymą 2011 metų liepą vėl
atnaujinti bylą pateikė trečioji šalis - Lietuvos pilietis,
nukentėjęs nuo DNB banko veiksmų. Jo prašymą palaikė ir
Investuotojų asociacija, ir asociacija „Už sąžiningą
bankininkystę“, kadangi bylos baigtis turi didelę reikšmę ne tik
šiam klientui, bet ir dideliam skaičiui kitų nuo analogiškų banko
veiksmų nukentėjusių Lietuvos piliečių.
Klientas byloje remiasi banko platintu lankstinuku, kuriame
nurodyta, jog investuotų lėšų prieaugis sudaro 6 procentus. Po
kurio laiko paaiškėjo, kad lankstinukas - klaidinantis, nes tikroji
banko platintų obligacijų garantuota grąža yra ne 6 procentai
metinių, bet 6 procentai per trejus metus, o kliento investicijos,
įvertinus susikaupusias paskolų palūkanas, virto 80 tūkst. litų
viršijančiu nuostoliu. Piliečio interesus gina advokatų profesinės
bendrijos „Nordia Baublys & Partners“ advokatas Marius Liatukas.
Dėl DNB banko išleistų obligacijų Lietuvos teismuose šiuo metu
iš viso nagrinėjama ne mažiau kaip 10 bylų, o mažiausiai viena byla
taip pat nagrinėta Norvegijoje dėl analogiškų pagrindinio DNB banko
platintų investicinių produktų. Preliminariais duomenimis,
Lietuvoje iš viso į teismus yra kreipęsi mažiausiai 40 asmenų,
dalies jų ieškiniai yra nagrinėjami kartu.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad
vieno iš šių klientų su DNB banku 2007 metais sudarytos skolinimo
obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra
negaliojančios. Nuspręsta, kad bankas netinkamai vykdė finansų
įstaigos pareigą atskleisti visą informaciją klientui, kuri
reikšminga investicinio produkto rizikai įvertinti ir sprendimui
priimti, todėl DNB bankas suklaidino klientą. Taip pat nuspręsta,
kad banko reikalavimas iš investuotojo gauti daugiau kaip 233
tūkst. eurų (per 800 tūkst. litų) palūkanų ir priskaičiuotų
delspinigių yra nepagrįstas.