Kelionių skaičius tuo pačiu metu augo 5 procentais. Aštuntadalis kelionių buvo su turizmo paketu, dešimtadalis – verslo kelionės.
2011 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Latviją (77,7 tūkst., arba 15,6 proc.), Baltarusiją (47,2 tūkst., arba 9,5 proc.), Jungtinę Karalystę (43,3 tūkst., arba 8,7 proc.), Lenkiją (43,0 tūkst., arba 8,6 proc.), Vokietiją (36,0 tūkst., arba 7,2 proc.) ir Rusiją (25,9 tūkst., arba 5,2 proc.).
2011 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos turistų kelionių užsienyje skaičius siekė 1,2 mln., palyginti su 2010 m. tuo pačiu ketvirčiu, šių kelionių padaugėjo 7,7 procento.
Liepą-rugsėjį vieno turisto kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 3,1 nakvynės. Vienos kelionės metu turistas išleido vidutiniškai 182 litus (2010 m. trečiąjį ketvirtį – 153 Lt).
Mažiausiai pinigų turistai išleido vykdami lankyti draugų ir giminių bei į sodą ar sodybą – atitinkamai 103 ir 107 litus, o daugiausia – vykdami sveikatinimo tikslais ir apsipirkti (atitinkamai 438 ir 288 litus). Kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius tarp moterų ir vyrų pasiskirstė po lygiai.
Daugiausia vietinių turistų lankėsi Klaipėdos (33 proc.), Vilniaus (15 proc.), Kauno (12 proc.), Alytaus ir Utenos (po 11 proc.) apskrityse. Ne tokios populiarios buvo Šiaulių (6 proc.) ir Panevėžio (5 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 3 proc.), Tauragės (1 proc.) apskritys.
Dauguma po Lietuvą keliavusių turistų savo keliones vertino labai gerai ir gerai (81 proc.), 2 proc. jas vertino patenkinamai, o likusieji – blogai.
Svarbiausios priežastys, dėl kurių Lietuvos gyventojai nevyko į keliones po savo šalį – nepakankamos pajamos (45 proc.), nenoras keliauti (13 proc.), šeiminiai įsipareigojimai (8 proc.), didelis užimtumas (7 proc.), sveikatos problemos (5 proc.).