Penktadienį nei Lietuvos, nei
Japonijos pareigūnai nesutiko atskleisti sutarties turinio,
nurodydami, kad ji konfidenciali. Anksčiau agentūra „Reuters“
skelbė, kad šioje sutartyje yra sutariama, kokia dalis elektrinės
teks „Hitachi“.
„Manau, pats įvykis yra daugiau už
konkretiką. Svarbiau matyti mišką nei medžius, - teisinosi
energetikos ministras Arvydas Sekmokas. - Susitarimas yra
konfidencialus. Negalime atskleisti koncesijos sutarties turinio, nes
jis derinamas ir su regioninais partneriais. Kol nesutarta dėl
visko, negalime kalbėti apie detales“.
Sutartį premjeras Andrius Kubilius
kaip „labai svarbaus etapo“ pabaigą.
Komentuodamas sutartį, „Hitachi“
viceprezidentas neminėjo Lenkijos pasitraukimo iš atominės
statybų. Jis taip pat atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus,
tik pasakė trumpą kalbą.
„Esame labai patenkinti, kad
pasirašėme susitarimą dėl pagrindinių koncesijos sutarties
nuostatų. Mes tikime, kad tai galimybė „Hitachi“ prisidėti
prie energetikos stabilumo ir ekonomikos galios augimo Baltijos
regione. „Hitachi“ supranta projekto svarbą šių šalių
žmonėms. Dėsime visas pastangas, tikimės, kad kitais metais
susitarimas bus pasirašytas su Energetikos ministerijos, Visagino
atominės elektrinės ir regioninių partnerių“, - sakė M.Hanyu.
Pasak jo, pati koncesijos sutartis
turėtų būti baigta rengti kartu su regioniniais partneriais
(Latvija ir Estija) bei pasirašyta dar neprasidėjus Seimo pavasario
sesijai. Pastarosios startas numatytas kovo 10 dieną.
„Turime bendrą vardiklį su
„Hitachi“. Jį reikia užpildyti visa eile techninių klausimų.
Projektas labai sudėtingas, klausimų labai daug, bet be tarpinio
susitarimo negalėtume judėti toliau. Susitarimas įrodo, kad
projekte dalyvauja dvi pirmaujančios atominės energetikos valstybės
– Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip užsitikriname,
kad turime pažangiausias technologijas“, - dėstė A.Sekmokas.
Ministras tikino, kad prie projekto dar
galėtų prisidėti ir Lenkija. „Mes neužtrenkiame durų. Lenkija
yra mūsų strateginis partneris energetikoje. Jų pasirinkimus mes
gerbsime, kokie jie bebūtų – pasitraukti iš projekto ar likti
jame“, - sakė A.Sekmokas.
Vykdant projektą Lietuva prisidės iš
paskolų gautomis lėšomis, taip savo energetikos
įmonių resursais, žadėjo A.Sekmokas. „Parduoti nieko
neplanuojame“, - sakė jis.
Planuojama, kad naujoje elektrinė
Visagine veiks 2020 metais, statybos kainuos iki 5 mlrd. eurų (17
mlrd. litų), jos galingumas bus 1,3 gigavato.
Pasitraukus Lenkijai, elektrinės
projekte yra likusi Lietuva, Latvija, Estija bei strateginis
investuotojas „Hitachi“.