Tarp prieš savaitę išrinktų geriausiai atnaujintų Lietuvos daugiabučių – nė vieno namo iš Kauno. Tris mūsų miesto kandidatus aplenkė Varėnos, Panevėžio ir Alytaus daugiabučiai.
Nepaisant idėjai populiarinti skirtų konkursų ir daugiau nei pusantrų metų trunkančios Kauno savivaldybės agitacijos atnaujinti namus kvartalais, mieste šis procesas juda vėžlio žingsniu.
Priežastys, dėl kurių kauniečiai itin sunkiai ryžtasi naujovei, – ne vien ekonominės.
Nauja tvarka – sudėtingesnė
Pasak Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Kauno skyriaus vyriausiosios konsultantės ekonomistės Jolitos Maženienės, pasyviais Kauno daugiabučių gyventojų vis dėlto nepavadinsi. Nors dirbama tik dviejuose pastatuose, 11 miesto bendrijų jau yra parengusios investicinius planus.
Tai reiškia, kad atnaujinimo darbai šiuose namuose gali prasidėti per artimiausius dvejus trejus metus: tiek laiko trunka biurokratinės procedūros.
„Dabartinio atnaujinimo modelio sąlygos sudėtingesnės, jas įgyvendinti trunka ilgai, reikia iniciatyvos, gyventojų pritarimo. Daugiau darbo ir rūpesčių tenka bendrijos pirmininkui. O žmonės dabar įbauginti – krizės, infliacijos, didelio banko griūties”, – teigė pašnekovė.
Specialistė įžvelgė ir kitą priežastį – iš daugiabučių miegamųjų rajonų išvyko nemažai jaunų, ekonomiškai pajėgių, aktyvių šeimų. Dažname name tokie žmonės būdavo pirmieji gerų permainų varikliai.
Sutaupo perpus mažiau
Kai kurie prieš porą metų atnaujintų devynių aukštų namų Savanorių prospekte gyventojai naują iniciatyvą iki šiol mini piktuoju. Pabaigus darbus paaiškėjo, kad pastatų šiltinimo ir kitų darbų, skirtų taupyti energiją, rezultatai – gerokai prastesni, nei planuota.
Tai patvirtino ir oficialūs tyrimai. BUPA užsakymu atliktos atnaujintų pastatų stebėsenos analizė parodė, kad Savanorių prospekto 415-ajame ir 409-ajame namuose laukti rezultatai prastesni net 50–55 proc.
Kaip viena pagrindinių priežasčių nurodomi netinkamai įvertinti tam tikri techniniai rodikliai iki pastatus atnaujinant, šiurkščios investicinio projekto klaidos. Kalbinti 415-ojo namo gyventojai rėžė tiesiai: namas buvo tvarkomas aplaidžiai.
Atnaujinimas kainavo per 1,1 mln. litų, didžiausio ploto butams tai atsiėjo apie 12 tūkst. litų, valstybės parama siekė 46 proc.
„Šilumos sutaupome penktadalį, tačiau neturime jokių garantijų: firmos, atlikusios darbus, bankrutavo. Nebūtų gaila didelių pinigų, jeigu viskas būtų atlikta sąžiningai.
Kiti namai už tokias sumas, kokias mes sumokėjome, atliko gerokai daugiau darbų ir už šildymą moka grašius”, – apgailestavo namo gyventojai.
Atnaujins namų kvartalą?
Tuo tarpu gretimame Eigulių rajone, K.Škirpos gatvėje, vienas po kito atnaujinami tai pačiai bendrijai priklausantys devynaukščiai namai pretenduoja tapti kompleksiškai atnaujinamu daugiabučių kvartalu.
Vadinamajam bandomajam projektui Kauno savivaldybė žadėjo ypač palankias sąlygas: paramą rengiant detaliuosius planus, pagalbą atnaujinant infrastruktūrą, automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikšteles, inžinerines sistemas, apšvietimą.
Tačiau ar K.Škirpos gatvės devynaukščiams bus suteiktas tokio kvartalo statusas, dar nežinia.
Pasigedo valstybės garantijų
Penkis devynaukščius namus K.Škirpos gatvėje vienijančios 203-iosios bendrijos pirmininkas Audrius Račkauskas, parengęs dviejų pastatų atnaujinimo projektus ir pradėjęs įgyvendinti trečiąjį, mato abiejų tvarkų privalumus ir trūkumus.
Pirmininkas pasigedo valstybės garantijų užtikrinant statybos organizavimo patikimumą. Štai vienas bendrijai priklausantis namas atnaujintas visiškai, kitame darbai užsitęsė dėl problemų su ties bankroto slenksčiu atsidūrusiais rangovais.
Darbai buvo sustoję, gerokai atsilikta nuo grafiko, bendrijoje per tą laiką pasikeitė du pirmininkai.
A.Račkauskui teko tvarkyti paskolų dokumentus, derėtis su statybininkais, smarkiai spausti darbų prižiūrėtoją. Tačiau su šia problema bendrija buvo palikta viena.
Gerai, kad pasikeitusi atnaujinimo tvarka nuo bendrijos nuritino prievolę mokėti už nesutinkančius atnaujinti pastatą kaimynus. Derybas su šiais gyventojais perėmė bankai.
Darbai – ne iki galo
A.Račkausko vertinimu, ankstesnės atnaujinimo tvarkos trūkumas – kompleksiškumo stygius: nebuvo teikiama parama vamzdynams, liftams atnaujinti. Todėl atnaujintame devynaukštyje patraukliu fasadu ir apšiltintomis sienomis tebėra per kelias dešimtis metų užkalkėję vamzdynai, o nuo seno lifto burzgimo laiptinėje nuo lubų byra tinkas.
Namo gyventojai patenkinti atnaujintu namu: už šildymą sutaupo apie 100 litų.
Rūpesčiai neatgrasė bendrijos nuo tolesnių planų, juolab kad dar nebaigus šiltinimo darbų kai kurie butai per šildymo sezoną sutaupė apie 700 litų. 54 butų name buvo tik du butai, kuriems reikėjo paskolos, kiti gyventojai savo dalį už atnaujinimą – 6–9 tūkst. litų – padengė iš asmeninių lėšų.
Trečiąjį bendrijai priklausantį devynaukštį ketinama atnaujinti jau pagal naujuosius reikalavimus.
Mokestis sumažėjo ne visiems
Iki atnaujinimo ir po jo suvartotos šilumos dydis skiriasi net ir vienodo tipo namuose. Bendrovės „Kauno energija” duomenimis, vienoduose 9 aukštų namuose mokesčiai už 82,5 kvadratinio metro butą taip pat skirtingi.
K.Škirpos g. 6-asis namas prieš 3 metus lapkritį suvartojo 83,76 MWh, po atnaujinimo šiemet – 39,62 MWh šilumos. Skiriasi ir mokesčiai: nuo 241,90 lito prieš 3 metus iki 126,07 lito šiemet.
A.Ramanausko-Vanago g. 3-iasis namas prieš 3 metus suvartojo 58 MWh, šiemet – 31,62 MWh šilumos. Už šildymą mokėjo 151,53 lito, šį lapkritį – 74,86 lito.
Savanorių pr. 409-asis daugiabutis prieš 3 metus lapkritį suvartojo 26,72 MWh, šiemet lapkritį – 52,38 MWh šilumos. Mokestis už šildymą išaugo nuo 98,34 lito prieš 3 metus iki 271,29 lito šiemet.
Savanorių pr. 415-asis daugiabutis prieš trejus metus vien šildymui suvartojo 24,02 MWh, šiemet lapkritį – 23,17 MWh šilumos.
Mokėti teko 86,75 lito prieš trejus metus ir 165,85 lito šiemet.