Nors mūsų šalies agrarininkai skambina pavojaus varpais apie žlungančią gyvulininkystę, atsilikusią nuo šiuolaikinės pažangos mūsų gyvulių veislininkystę, minėto centro idėja žemdirbių visuomeninės organizacijos abejoja. Kodėl?
Numatyta slėnio „Nemunas“ plėtros programoje
Slėnio „Nemunas“ direktorius prof. Albinas Kusta sako, kad gyvulių veislinės vertės nustatymo mokslinis edukacinis centras, kaip ir visi kiti būsimi objektai, buvo numatyti slėnio plėtros programoje, kurią 2008 m. rudenį patvirtino šalies Vyriausybė. Šioje programoje yra išsamiai išdėstyta, kas ir kada slėnyje bus kuriama, lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai. O 2009 m. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą, kurioje išdėstyta, kokie numatomi pasiekti rezultatai slėnyje „Nemunas“ 2010–2018 metais. Į šią programą taip pat įtrauktas gyvulių veislinės vertės nustatymo mokslinio edukacinio centro sukūrimas.
Taigi minėtose programose, be daugelio kitų svarbių slėnio objektų, yra numatyta įkurti ir gyvulių veislinės vertės nustatymo centrą. Šio centro pagrindinis tikslas – gyvulių veislinės vertės nustatymas, veislinių gyvulių informacinės sistemos sukūrimas ir palaikymas. Slėnio kūrėjai jo plėtros programoje numatė, kad minėtame centre būtų teikiamos gyvulių veislinės vertės nustatymo, pirkimo/pardavimo paslaugos. Be to, planuota sukurti ir palaikyti veislinių gyvulių informacinę sistemą, organizuoti gyvulių parodas–aukcionus, teikti veterinarijos ir gyvulių priežiūros, žirgininkystės (žirgų laikymas, žirgų sporto varžybos, žirgų sporto mokykla, žirgų terapija), net gyvulių logistikos paslaugas.
Nuo mokslo iki gamybos
LSMU Veterinarijos akademijos prorektorius veterinarijai prof. Antanas Sederevičius sako, kad jau praėjo nemažai laiko nuo pirminės idėjos ir ji pakoreguota, atsižvelgiant į tai, ko reikia šiandienos šalies gyvulininkystės sektoriui.
„Norime sukurti tokią infrastruktūrą, kurios tikslas būtų pagerinti ūkinių gyvūnų reprodukciją, produktyvumą, sveikatingumą, sumažinti gyvulių auginimo išlaidas, mažinti ūkinių gyvūnų genetinio potencialo skirtumus tarp Vakarų Europos šalių bei Lietuvos ir pan.“, – tikslus vardija prof. A. Sederevičius. Pasak jo, šis centras visų pirma bus skirtas gyvulininkystės ir veislininkystės mokslo poreikiams, kad būtų galima įdiegti naujausias biotechnologijas. Veterinarijos akademijos ir kiti gyvulininkystės srities mokslininkai galėtų vykdyti įvairius šiuolaikinius tyrimus, atlikti mokslinius darbus, pavyzdžiui, vertinti embrionus pagal genų seką. Į centro veiklą norima įtraukti ir ūkinius subjektus, tokius kaip Konsultavimo tarnyba, eksperimentiniai ūkiai, modelinės fermos, kad mokslininkų sukurtos gyvulių veislininkystės technologijos būtų skleidžiamos žemdirbiams ir pritaikomos gamyboje.
Prašo ES paramos
LSMU Veterinarijos akademija parengė gyvulių veislinės vertės nustatymo centro projektą ir jį lapkričio pabaigoje pateikė NMA. Kadangi projektas dar nėra įvertintas, pasakyti, kad tikrai bus patvirtintas jo finansavimas iš ES fondų, anksti.
Numatyta projekto vertė – 37,5 mln. Lt. Veterinarijos akademijos gamybinėje bazėje, esančioje Giraitėje, būtų statomi nauji pastatai. Dabar ten yra paprasta ferma. Jeigu projektas nebus patvirtintas, centro idėja gali likti tik popieriuose, nes LSMU ir Veterinarijos akademija neturi tiek vidinių resursų, kad galėtų tokį projektą įgyvendinti be paramos.
Žemdirbiai abejoja
Gyvulių veislinės vertės nustatymo centro idėja jau anksčiau buvo pristatyta Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), kitoms žemdirbių organizacijoms. Minėto centro įkūrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus dalykas, juolab kad daugelio numatytų paslaugų šalies gyvulių augintojams anksčiau beveik niekas neteikė arba jos teikiamos labai silpnai. Tačiau žemdirbių visuomeninės organizacijos būsimojo objekto praktine nauda kol kas abejoja.
„Mes, žemdirbių atstovai, pasigendame išdiskutuotos minėto centro idėjos, kaip tai atrodys, kaip tas mechanizmas veiks. Reikėtų daugiau tartis su gyvulių augintojų asociacijomis, kurios turėtų pasakyti, ko joms pirmiausia reikia. Dabar, žinant, kokia sudėtinga šalies finansinė situacija ir kad ES fondų pinigai irgi senka, reikia labai gerai pasvarstyti, ką finansuoti verta, kaip lėšas tikslingiau panaudoti, kad jos atneštų naudą visiems, Lietuvai. Aišku, mokslas turi turėti gerą materialinę bazę, bet jis privalo tarnauti mums, žemdirbiams.
Tačiau kalbant apie gyvulių veislinės vertės nustatymo centro kūrimą pasigendu platesnės diskusijos, ar šis projektas realus. Dabar pasakyti, kad mums šio centro nereikia, negaliu. Tačiau tvirtai pasakyti, kad jis būtinas, taip pat neišeina“,– teigia ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Pasak jo, paprasti žemdirbiai kol kas nelabai supranta, ką norima padaryti ir kokią naudą jie iš to centro turės.
A.Stančikas priminė, jog gyvulių augintojų organizacijos dabar pačios ieško galimybių išgyventi, perspektyvų. Štai neseniai keli kooperatyvai, asociacija susijungė į vieną bendrą kooperatyvą, kurio vienas svarbiausių darbų bus prekyba veisliniais gyvuliais, aukcionų organizavimas, eksportas. Šiems tikslams ketinama išnaudoti šalyje esamą senąją bazę Algirdiškėse, Panevėžio r.
Kita vertus, kaip įsitikinęs A. Stančikas, gyvulininkystės, veislininkystės mokslas neturi stovėti vietoje, privalo eiti į priekį ir siekti geresnių rezultatų. Juk sukurtos galvijų veislės turi aukštą pridėtinę vertę. Turėdami gerų veislinių galvijų ūkininkai gali geriau ir uždirbti.
Reikia galvoti apie ateities perspektyvas
„Žemdirbiai, kaip įprasta, yra konservatyvūs ir apie ateities perspektyvas plačiąja prasme mažai galvoja. Norint sukurti vertingas galvijų bandas reikia ne vienų ir ne dvejų metų. Pavyzdžiui, dabar pasaulyje kuriamos specialios karvių bandos sūrių gamybai ar geriamajam pienui. Šių gyvulių produktyvumo rodikliai yra kitokie nei paprastų bandų. Mes, mokslininkai, šias idėjas seniai propaguojame, tačiau Lietuvoje tai mažai kam rūpi, nesidomi nei pieno pramonė, nei ūkininkai. Mokslininkai ir dabar atlieka įvairius gyvulių veislininkystės tyrimus, pasiekia tam tikrų rezultatų, tačiau neturime tokios infrastruktūros, kuri leistų juos įdiegti gamyboje.
Minėtas centras ir būtų skirtas tam, kad mokslo rezultatais galėtų pasinaudoti gyvulių augintojai. Būtų nauda ir mokslui, ir gyvulininkystės specialistams, ir ūkininkams. Įvairiems sektoriams, o ne vienam“, – sako prof. A. Sederevičius. Jis patikina, kad įkurtasis centras nesirengia perimti iš gyvulių veislininkystės asociacijų jų funkcijų ar pan. Mokslas turi žengti priekyje gamybos ir teikti jai reikalingas paslaugas.