Iš
viso indėlių kituose bankuose lapkritį išaugo 94 mln. litų,
daugiausia dėl to, kad privačios įmonės bei finansų institucijos
savo sąskaitas papildė 550 mln. litų.
Lietuvos bankų asociacija
vertina, kad „Snoro“ bankrotas ilgalaikio poveikio bankams
neturės ir prognozuoja, kad jo veiklą perims kiti bankai.
„Bankrotas buvo
skausmingas, tačiau izoliuotas įvykis, neturėsiantis ilgalaikio
neigiamo poveikio bankų sistemos stabilumui. Paslaugų plėtros
lygis, „Snoro” klientų aptarnavimą perimant kitiems bankams,
palaipsniui grįš į buvusį lygį, o bankų sistema taps
stipresnė”, - išplatintame pranešime spaudai teigia Lietuvos
bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Iš
bankų (be „Snoro“) lapkritį 266 mln. litų atsiėmė valdžios
institucijos, 114 mln. litų – valdžios ir savivaldybės įmonės.
Visi
šie pokyčiai bankų sąskaitose nėra išskirtiniai. Panašių lėšų
padaugėjimų ar sumažėjimų bankuose buvo ne kartą.
Pasak
bankų statistikos, lapkričio pradžioje „Snore“ buvo 5,8 mlrd.
litų indėlių, iš jų 4 mlrd. litų gyventojų indėlių bei 1,3
mlrd. litų verslo indėlių.
Lapkričio
16 dieną Lietuvos bankas sustabdė „Snoro“ veiklą, o po
savaitės panaikino jo licenciją ir inicijavo bankrotą.
***
Lapkritį
iš bankų statistikos nubraukus „Snoro“ rezultatus, Lietuvoje
veikiančių bankų išduotų paskolų portfelis per mėnesį
sumažėjo 3,36 milijardais litų, o indėlių - daugiau nei 5,77
milijardais litų, skaičiuoja Lietuvos
bankų asociacija.
Šių
metų lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvoje veikiantys bankai
klientams buvo išdavę daugiau nei 54,27 mlrd. litų paskolų
(palyginus su 57,63 mlrd. litų spalio mėnesio pabaigoje), o bendras
bankuose laikomų indėlių portfelis sudarė kiek daugiau nei 39,1
mlrd. litų (palyginus su 44,87 mlrd. litų spalio mėnesio
pabaigoje).
Bankų
sistemos pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis šių metų spalio
1 dieną padidėjo nuo 11,2 iki 12,7 procento, kai minimalus
reikalavimas yra 8 nuošimčiai.
Lietuvos
bankų asociacija taip pat prognozuoja, jog vieno iš Lietuvos
komercinių bankų bankrotas taip pat gali neturėti didesnių
pasekmių ir šalies ekonomikai.
„Žinoma,
jei bankroto procesas vyks sklandžiai ir efektyviai. Vyriausybei dar
teks praktiškai išmėginti visas galiojančias banko bankroto
procedūras, kurios, kaip rodo praktika, kartais sukuria prielaidas
vilkinti bankroto procesą. Kuo jis ilgesnis, tuo labiau mažėja
banko valdytų aktyvų vertė”, - teigia Lietuvos bankų
asociacijos prezidentas S.Kropas.
Anot S.
Kropo, buvę banko klientai gali patirti laikinų nepatogumų kai
kuriose Lietuvos vietovėse, kur iki bankroto veikė tik „Snoro”
skyriai.
„Žinoma,
Lietuvoje veikiantys bankai stengsis gerinti banko paslaugų
prieinamumą tokiomis priemonėmis kaip internetinė bankininkystė,
mobiliosios brigados ar konsultavimas. Manome, kad kredito unijos ir
kitos mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos taip pat aktyviai
prisidės siūlydamos savo paslaugas tokiose vietovėse”.
Bankų
bankrotai dažniausiai turi didelės įtakos valstybių skolos
lygiui. Nors trumpuoju laikotarpiu Vyriausybės skolinimosi poreikis
išaugs, tačiau „Snoro” bankrotas, bankų asociacijos nuomone,
neturėtų atsiliepti vidutinio laikotarpio valstybės skolos lygiui,
nes bankroto kaštai didžiausia dalimi bus dengiami iš kredito
įstaigų įnašais formuojamo indėlių draudimo fondo.
Pasak
S.Kropo, „Snoro” bankrotas parodė finansų krizės metu priimtų
finansinio stabilumo, indėlių draudimo ir kitų teisės aktų
svarbą. Ne mažiau svarbu ir tai, jog Lietuvos žmonės pamatė, kad
jie iš tiesų gerai veikia. ES institucijos ir tarptautinės
organizacijos teigiamai įvertino valdžios institucijų veiksmus, o
rinkos dalyviai ir visuomenė suprato, kad jos geba operatyviai
spręsti sudėtingą ekonominę problemą.
Asociacijos
duomenimis, banke „Snoras” buvę indėliai 2011 m. trečią
ketvirtį sudarė 13,29 proc. visų indėlių, čia buvo išduota
6,19 proc. visų sektoriaus paskolų, 11,99 procentų visų mokėjimo
kortelių. Banko bankomatų skaičius sudarė 21,08 proc., o skyrių
skaičius - net 36,91 proc., lyginant su visu bankų sektoriumi.