Tokią žiemą kaip ši, apsauga nuo sniego yra kaip niekad aktuali svogūninėms gėlėms, dekoratyviniams augalams, krūmams ir vaismedžiams. Dėl ganėtinai aukštos tokiam sezonui temperatūros susimaišo natūralus medžių ir augalų ciklas, jie pradeda aktyviau nei paprastai naudoti žiemai sukauptus rezervus, kartais netgi sprogdinti pumpurus. Tokios šiltos žiemos metu kaip ši, pradeda veikti atvirkštiniai cheminiai bei fiziologiniai procesai, žymiai sumažėja cukraus kiekis augaluose. Augalai tampa neatsparūs šalčiui, ankstyvas augalų žydėjimas didina jų nušalimo galimybę, iškyla grėsmė augalų dauginimosi procesams.
Tad specialios priežiūros reikalauja ir tie augalai, kuriuos įprastai palikdavote peržiemoti savo pačių jėgomis – jei rudenį nespėjote paruošti sodo galimoms šalnoms, nešalta žiemos pradžia jums suteikė antrą šansą. Neverta tuščiai viltis, jog visa žiema bus šilta, o pavasarį krimstis dėl nušalusių augalų.
Kol žemė nesušalusi, reguliariai laistykite medelius, nes šiemet žemė labai sausa, vandens ypač trūksta aplink medžių šaknis. Medelius laistykite kartą ar du per savaitę – taip drėgmė ir su vandeniu gaunamos medžiagos ilgiau užsilaikys, o atėjus pavasariui medeliai turės kuo maitintis. Jei nuo rudens ant vejos liko nesugrėbtų lapų, šį darbą reikėtų atlikti, kol lapai dar nepradėjo pūti. Jei sode auginate vaismedžių, atidžiai apžiūrėkite ar ant jų neliko lapų ir vaisių. Juos, kartu su kenkėjų lizdais, sunaikinkite.
Pradėjus spausti šalčiams, medelius uždenkite ir kartas nuo karto patikrinkite, ar apdangalai laikosi tvirtai, nėra pažeisti. Jei medelius prilaiko atramos, jas taip pat reikėtų reguliariai tikrinti – nuo stipresnio vėjo, lietaus ar sniego jos gali išklypti.
Iškritus sniegui apžiūrėkite medžius ir nuo šakų nupurtykite sniegą, antraip nuo svorio gali pradėti lūžinėti šakos. Kad medelių šaknys ne tik šiltai žiemotų, bet ir nuolat būtų aprūpinamos drėgme, ant jų sukaskite sniegą, o norėdami medelius ir krūmus apsaugoti nuo žiemą aktyviai maisto ieškančių graužikų, aplink kamienus sniegą sutrypkite.