Tokius duomenis paskelbė Lietuvos bankų asociacija. Ji neskelbia duomenų apie ketvirtąjį vietinį banką „Finasta“, nes jis asociacijai nepriklauso.
Asociacijos vadovas Stasys Kropas lrytas.lt komentavo manantis, kad pavojaus nė vienam bankui nėra iškilę. Pasak jo, gruodį pinigų visuose bankuose jau daugės, mat į juos pateks kompensuoti „Snoro“ indėliai.
„Šių persiskirstymų nesureikšminčiau. Aišku, šokas dėl „Snoro“ buvo didelis, natūralu, kad didžiausias spaudimas buvo vietos bankams. Tačiau visi bankai sugebėjo išsaugoti likvidumą, tai yra gerai. Gruodžio mėnesį visi bankai pasipildys, tarp jų ir Ūkio bankas, nes „Snoro“ indėlininkai kažkuriuos kitus bankus pasirinks“, - sakė S.Kropas.
Daugiausia indėlių lapkritį neteko „Danske“ bankas. Svarbiausia to priežastis – beveik 170 mln. litų, kuriuos atsiėmė valstybės institucijos ir įmonės. Tuo tarpu gyventojų indėlių „Danske“ banke net padaugėjo.
"Lapkritį iš "Danske" banko dalį savo indėlių atsiėmė valstybinės
institucijos, kurios po "Snoro" bankroto pajuto padidėjusį lėšų poreikį
įprastinėms operacijoms vykdyti. Atmetus valstybinio sektoriaus indėlius, Danske
banko indėlių portfelis didėjo 5 proc., palyginus su 2010 lapkričiu, o fizinių
asmenų indėliai augo per metus 10 proc.", - teigė "Danske" banko finansų tarnybos direktorius Ramūnas Bičiulaitis.
Gyventojų pinigų daugėjo ir bene visiems kitiems bankams, turintiems savininkus užienyje. Tuo tarpu iš vietos kapitalo bankų gyventojai indėlius buvo linkę atsiimti.
Daugiausia gyventojų indėlių neteko Ūkio bankas – 176 mln. litų. Tai yra viena penkioliktoji visų gyventojų indėlių šiame banke.
Gyventojai lankėsi ir Medicinos banke, kur jų pinigų sumažėjo 26 mln. litų, tai yra septynioliktadaliu. Panaši suma buvo atsiimta ir iš Šiaulių banko. Bet kadangi šis bankas yra didesnis, praradimas jam buvo mažiau skaudus – iškeliavo tik penkiasdešimtoji dalis gyventojų indėlių.
Latvijos bankui priklausanti „Citadele“ neteko 9 mln. litų gyventojų indėlių – trisdešimtosios turėtos gyventojų indėlių dalies.
Gyventojų indėlių „Swedbank“ sumažėjo 11 mln. litų, tai mažiau nei pusė procento jame laikomų gyventojų pinigų. Mažiau kaip pusė milijono litų fiziniai asmenys atsiėmė iš „UniCreditBank“ banko, kuris skolina daugiausia su verslu.
Pastarajam bankui didesnis smūgis buvo įmonių lapkritį atsiimti 80 mln. litų, dėl ko jis neteko penktadalio turėtų bendrovių indėlių.
„Visi vietos kapitalo bankai nuo „Snoro“ skiriasi kelias svarbiais aspektais. Jų žymiai didesnis kapitalo pakankamumas, be to, visi jų aktyvai yra Lietuvoje: paskolos, vertybiniai popieriai. Visi jie „apčiuopiami“, apskaityti, nėra ofšorinių lešų“, - sakė S.Kropas.
Lietuvos bankas „Snoro“ veiklą sustabdė lapkričio 16 dieną, o po savaitės panaikino jo licenciją ir inicijavo bankrotą. Tai skelbė padaręs paaiškėjus, kad banke trūksta kelių milijardo litų turto, kuris buvo nurodomas esantis užsienyje.