Nepaisant šių rožinių prognozių, Estija vis dar mėgina susigrąžinti pagrindą po kojomis, kurį šaliai 2008-2009 m. išmušė sunkmetis, sukrėtęs visas Baltijos šalis. Tuomet sprogo nekilnojamojo turto burbulas, kuris lėmė tai, jog valstybių ekonomikos smuko, o nedarbas pašoko iki 18 procentų.
Tai, jog euro zonoje sunkmečio problemos dar neišspręstos, gali lemti, jog pagreitį įgaunanti Estijos ekonomika bus priversta dar sykį sulėtėti, rašo bbc.co.uk.
Nežymiai geriau
26-erių Kate vienoje Talino įdarbinimo agentūrų ieško darbo. Moteris jo neranda jau pusmetis. „Sudėtinga. Turiu tokio pat amžiaus draugų, visi mes – išsilavinę, tačiau vargstame ieškodami darbo. Iš pažiūros gyvenimas atrodo geresnis nei buvo 2009-aisiais, tačiau man ir daugeliui kitų situacija nepagerėjo“, - pasakoja Kate.
Nepaisant to, kad oficialiai nedarbas traukia žemyn – dabar jis siekia 11 proc. ribą – daugelis Estijos gyventojų vis dar varsto įdarbinimo agentūrų duris.
„Pavyzdžiui, į vieną darbo pasiūlymą žemės ūkyje pretenduoja 200-300 žmonių. Tarp jų nestinga ir išsilavinusių“, - sako įdarbinimo konsultantė Lilia Kurnikova.
Galimybės – už šalies ribų
Mokslo ir darbo mugėje, vykstančioje Talino pakrašty, šimtai paauglių ir vyresnių nei dvidešimtmečių zuja tarp stendų, kad susipažintų tiek su vietos, tiek su užsienio organizacijomis. Jaunimo būryje nestinga ir tokių, kurie, baigę mokyklą, svajoja palikti Estiją, nes už jos ribų įžvelgia daugiau galimybių.
Viena jų – Onelise – svajoja apie Švediją, kur norėtų pagyventi metus. Tačiau jos troškimų priežastys nesusijusios su karjera. „Estijoje pusę metų laikosi žiema. Nekenčiu sniego, o vasarą myliu. Noriu patirti, ką gali pasiūlyti likęs pasaulis“, - sako ji.
Susitelkia į eksportą
Daugelis analitikų sutinka: Estijos ūkio atsigavimas – pritrenkiantis.
„Privačiam sektoriui pasiuntėme signalą: sumažinti išlaidas ir darbo sąnaudas, kad padidintume eksporto konkurencingumą. Tai mums labai padėjo“, - sako Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi.
Neatsitiktinai Estijos valstybės skola – menkiausia visoje ES. 2010 metais ji buvo 6,7 procento. Taip atsitiko dėl to, kad gerais laikais šalies vadovai, priešingai nei daugelyje Europos valstybių, ne išlaidavo, o stengėsi subalansuoti biudžetą.
Garsiausia eksportuotoja Estijoje – „Skype“, čia pradėjusi veikti 2002-aisiais. Dabar tapusi „Microsoft“ nuosavybe, ji Taline yra įdarbinusi 400 žmonių.
Vienas įmonės vadovų Stenas Tamkivi sako, kad tiek „Skype“, tiek kitos informacinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės stipraus smunkančios ekonomikos smūgio nepajuto. Priešingai - sunkmečiu „Skype“ pelnosi. „Skype“ savo prigimti anticikliška: sunkiais laikais žmonės visuomet ieškos būdų, kaip sutaupyti. O mes jiems leidžiame sumažinti sąskaitas už bendravimą“, - aiškina „Skype“ atstovas.
Ko išmoko Estija?
Estija euro zonoje yra dar tik metus. Nepaisant sunkumų, kuriuos išgyvena bendra ES valiuta, viešoji estų nuomonė tebėra palanki narystei euro zonoje.
Tačiau Estijos atsigavimą gali pakirsti grėsmė, kurią sukuria skolų krizė.
Vis dėlto Estijos vadovas Toomas Ilvesas teigia, kad vieninga Bendrijos valiuta šaliai atnešė didžiulę naudą. „Prisijungus prie euro, grįžo investuotojų pasitikėjimas, kurio buvome netekę dėl recesijos, - sako prezidentas. - Dalyvavimas ieškant rakto sprendžiant problemas, nuoširdus prisidėjimas prie fiskalinės atsakomybės reiškia, kad esame tarp tų, kurie priima sprendimus. Buvimas euro zonoje mums mažų mažiausiai davė papildomą procentą prie bendrojo vidaus produkto augimo, palyginti su tomis šalimis, kurios neatitiko kriterijų, kad joms būtų leista įsivesti eurą“.
T.Ilvesas tiki, jog skolų prislėgtos šalys gali pasimokyti iš estiškosios patirties. „Kitos šalys privalės išgyventi tą patį procesą. Neįmanoma išlaikyti tokių pat atlyginimų, kainų ir išlikti kompetentingai“, - pastebi Estijos vadovas.
Nakosmatis Loukas, po vasaros atostogų Taline 2004-aisiais nusprendęs šio senamiestyje atidaryti restoraną, giria Estiją už tai, jog čia pradėti verslą pakanka 15 minučių. „Visos reikiamos įstaigos buvo toje pačioje gatvėje, kone viename bloke. Norint imtis verslo Graikijoje, užtruksite bent du mėnesius, be to, turėsite keliauti iš vienos vietos į kitą“, - pasakoja verslininkas.
Kadangi Europos ekonomika lėtėja, o virš euro zonos kaupiasi debesys, prognozuojama, kad Estijos augimas kitąmet sulėtės iki 2-5 procentų. Tačiau tai negąsdina Estijos finansų ministro: „Sumažinome išlaidas, todėl esame konkurencingesni nei buvome. Todėl mes labiau pasirengę sunkmečiui nei didžioji dalis Europos“.