Su tokia situacija susidūrė Vilniuje, Karaliaučiaus g. gyvenantys žmonės. Prireikus butuose tvarkyti santechniką, pirmiausia jiems teko imtis seklio darbo ir išsiaiškinti, kurio kaimyno sandėliuke yra vandentiekio įvadas. Mat nei namo turto administratorė, nei santechnikas to pasakyti negalėjo.
Tačiau, kaip lrytas.lt aiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis, žinoti, kuriame sandėliuke yra vandens įvadas – bendrijos pirmininko ar santechniko pareiga. Patys gyventojai to apskritai gali nežinoti.
„Jei tai bendrija, pirmininkė ir santechnikas turi schemas, kuriose nurodyta, kur yra vandens čiaupai. Juk kasmet bendrijos pirmininkas ir namo prižiūrėtojas atlieka namo apžiūrą. Pasakyti, kad aš nežinau, kuriame sandėliuke yra įvadas, iš principo yra pasirašyti, jog esu netinkamas bendrijos pirmininkas ar santechnikas. Vadinasi, asmenys, kuriems patikėtas turto valdymas, yra nulio vietoje“, - aiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas.
Namo Karaliaučiaus gatvėje turto administratorė Teresa Borisova aiškino, jog ji bendrijos turtą prižiūri nuo vasaros, tačiau ankstesni bendrijos vadovai neperdavė techninės pastatų dokumentacijos.
Vis dėlto ir po to, kai apsiklausinėjo kaimynus bei susižinojo, kuriame sandėliuke yra vandentiekio įvadas, remontą suplanavę namo gyventojai nieko nepešė – prisibelsti į kaimyno duris, kad šis įsileistų į sandėliuką užsukti vandenį, nepavyko.
Situacija dviprasmė: įstatymai, kaip teigė J.Antanaitis, vienareikšmiškai numato, jog bet kuris bendraturtis turi leisti tvarkyti, remontuoti, prižiūrėti ar apžiūrėti bendro naudojimo objektus, esančius jo bute ar sandėliuke. Tačiau jei kaimynas kur išvykęs ar net persikraustęs gyventi į užsienį, kils problemų.
„Reikės išvykusio kaimyno ieškoti per žiniasklaidą. Jei kreipsiesi į teismą, jam taip pat reikės surasti atsakovą. Absurdišką situaciją sudarė tas žmogus, kuris emigravo ir nepaliko jokių sąlygų patekti į sandėliuką. Galbūt teisininkai sugalvotų pretekstą įeiti į sandėliuką ir užsukti čiaupą: pavyzdžiui, pasakytų, jog būtinas skubus remontas dėl sklindančios smarvės. Bet tiesiogiai patekti į sandėliuką – beviltiška“, - situaciją komentavo J.Antanaitis.
T.Borisova aiškina, kad gyventojai, norintys atlikti planinius remontus savo bute, turi iš anksto kreiptis į bendriją. Tačiau ji pripažįsta, kad jei išvykusio kaimyno rasti nepavyksta, bendrija nieko padaryti negali. „Jei gyventojo rasti nepavyksta, nėra jokio kito pasirinkimo - tik laukti grįžtant savininko, - sakė T.Borisova lrytas.lt. - Jokių išskirtinių teisių bendrija šiuo atveju neturi, nes jeigu privačių patalpų savininkas neįleidžia į patalpas, patekti ten tiek bendrijos atstovai, tiek kito buto savininkas gali tik teismo tvarka, įrodęs, kad atsisakymas įleisti yra neteisėtas“.
Paprastai kreiptis į teismą bendrijos atstovams prireikia, jei tas gyventojas, kurio sandėliuke yra vandentiekio įvadas, neįsileidžia į patalpas. Tuomet teismas įpareigoja kaimyną tą padaryti. Jei negelbsti ir teismo sprendimas, kreipiamasi į antstolius ir į reikiamas patalpas įeinama jėga.
Anot J.Antanaičio, jei sandėliukai ne išpirkti, o tiesiog paskirstyti tarp buto savininkų, jie yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, o ne konkretaus asmens nuosavybė. „Tačiau situacijos tai nekeičia: jei reikia prieiti prie vamzdžių, sandėliukas bus privatus ar ne, gyventojas privalo įleisti“, - teigė J.Antanaitis.
T.Borisova aiškina, jog dėl to, kad jos administruojamuose namuose vandentiekio įvadai yra privačiose patalpose, o norint ten patekti reikalingas privačių patalpų savininko sutikimas, netgi ne visi gyventojai įsileidžia apžiūrėti inžinerinių tinklų. O tą daryti, anot Daugiabučių namų bendrijų savininkų asociacijos vadovo J.Antanaičio, privalu kasmet.
Namo Karaliaučiaus gatvėje turto administratorė pripažįsta, kad situacija nėra visai normali. „Tačiau namo konstrukcijos nepakeisim. Reikėtų daryti projektą – vandens kranus išnešti iš sandėliukų“, - sakė T.Borisova.
Vis dėlto J.Antanaitis pasiūlo išeitį remontus susiplanavusiems gyventojams: galima užsukti bendrą vandentiekio įvadą. Jei reikia užsukti šaltą vandenį, keblumų apskritai nėra. Kiek sudėtingesnė situacija, jei tenka užsukti vandenį karšto vandens vamzdyje – tuomet tenka nuorinti radiatorius. „Bet ir čia yra būdų, kaip tą padaryti. Būtų prarasta nemažai termofikacinio vandens, tačiau už jį sumokėtų tas asmuo, kuris neįsileido į sandėliuką“, - kalbėjo pašnekovas.
Įmonės „Gotas“ technikos direktorius Gintaras Aleksiejūnas pasakoja, jog įmanoma kai kuriuos santechnikos darbus atlikti ir neužsukus vandens visame stove. Tą galima padaryti užšaldžius vandentiekio vamzdžius: ant vamzdžio dedami laikikliai, kad jie tvirčiau laikytųsi, apvyniojami, apipurškiami vandeniu, o tuomet paduodamas argonas ar panašios dujos. Taip reikiama vieta užšaldoma. Jei vamzdžiai geležiniai, užšąla greičiau, tačiau jei vamzdžiai plastikiniai, gali būti, kad jų apskritai nepavyks užšaldyti.
„Jei vanduo nebėga ir galima jį užsukti, vamzdžius užšaldome, ir atsukus kraną vanduo nebebėgs. Bet jei vanduo nuolat bėga, tokio vamzdžio nepavyks užšaldyti. Jei vanduo lašės, užšaldyti vamzdžius dar įmanoma, - lrytas.lt aiškino G.Aleksiejūnas. - Jei galima vandenį užsukti taip, kad jis necirkuliuotų, vamzdžiai užšaldomi ir tuomet nereikia užsukti vandens visam namui“.
Galima į tokią gyventojams nepatogią situaciją, kai neįmanoma surasti kaimyno, numoti ranka – juk niekas nedega Tačiau ką daryti, jei pratrūkus vamzdžiams vanduo kliokia apliedamas visus žemiau gyvenančius, o kaimyno, kurio sandėliuke įrengti vandens įvadas, neįmanoma rasti?
„Tuomet reikia kviesti policiją. Bus išlaužtos sandėliuko durys, surašyta, koks turtas yra sandėliuke, jis užantspauduotas. Jei žmogus neįleidžia užsukti bėgančio ir turtą gadinančio vandens, regreso tvarka tas asmuo, kuris neįsileido į sandėliuką, turės padengti visas išlaidas ir atlyginti žalą“, - aiškino J.Antanaitis.