Šiuo metu ES pinigais tokių darbų finansuoti negalima, nors
labai dažnai infrastruktūrinių energetikos projektų įgyvendinimas
yra susijęs būtent su žemės išpirkimu ir tai sudaro esminę
projekto įgyvendinimo dalį, tradiciniame centro leidinyje
„Energetinio saugumo akcentai“ rašo ekspertas.
„Todėl pasiekti, kad žemės išpirkimas būtų pripažintas
tinkamomis finansuoti išlaidomis - viena Lietuvos ir jos partnerių
derybininkų užduočių“, - teigia A.Molis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šį rudenį Europos Komisija
pasiūlė 2014-2020 metams skirti 50 milijardų eurų transporto,
energetikos ir telekomunikacinių tinklų gerinimui.
Iš šios sumos beveik 9,1 mlrd. eurų turėtų būti skirta
energetikos sektoriui. Tai rekordinė energetikos projektams
įgyvendinti skiriama suma.
Anot A.Molio, Lietuvai palankūs keliami reikalavimai projektų
finansavimui - neremiami ekonomiškai atsiperkantys projektai, o
prioritetas teikiamas tiems projektams, kurie didina tiekimo saugumą,
stiprina ES vidaus energetikos rinką ir yra regioniniai. Tai
suteikia pranašumą planuojamai Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai,
galimai antrajai Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai.
„Nepasinaudoti šiuo realiu instrumentu sprendžiant vieną
didžiausių Lietuvos ir regiono iššūkių - neproporcingai didelę
Lietuvai ir regiono šalims tenkančią energetikos projektų
įgyvendinimo finansinę naštą - būtų klaida“, - rašo A.Molis.