Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas - su kaupu, rodo
naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai. Pavyzdžiui,
Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos)
pripažino, kad šalies biudžeto deficitas per 2011 metus gali būti
net didesnis nei dar prieš kelias dienas paskelbtas rodiklis - 8
proc. BVP.
Norint, kad biudžeto deficitas 2012 metais siektų 4,4 proc.
BVP, Ispanijos vyriausybei būtina rasti 35 mlrd. eurų. Tik
klausimas - kur? Ir kalbama apie ketvirtąją pagal galią euro zonos
ekonomiką. Beje, ekspertų manymu, naujausi įvykiai, tarp jų -
silpstanti ekonomika paskutinįjį metų ketvirtį, byloja apie jau
prasidėjusį Ispanijoje nuosmukį. Pesimistiškai nusiteikę ir
paprasti ispanai. Kaip rodo viena iš apklausų, beveik pusė
respondentų mano, kad situacija Ispanijos ekonomikoje pagerės ne
anksčiau kaip 2013 metais, o 37 proc. ispanų įsitikinę, kad
dabartiniai metai bus dar blogesni nei praėjusieji.
Beje, dar liūdnesnė padėtis Italijoje, kuriai šiais metais
reikia surasti 450 mlrd. eurų skolų įsipareigojimams padengti. O
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble
pripažino, kad dėl skolų krizės Europoje 2012-ieji bus sunkesni nei
praėjusieji, tačiau Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, turėtų
atsilaikyti. Sunkumai laukia ir valstybių, kurios neįeina į euro
zoną, nes finansinių srautų karštligė neišvengiamai daro įtaką
visos dalyvėms. Pavyzdžiui, Danijai, kurios premjerė Helle Thorning-Schmidt perspėjo piliečius, kad „klestėjimo metai nužengė praeitin, ir danai turi ruoštis sunkumams“. Pasak
jos, biudžeto deficitas „jau sudaro apie 100 mlrd. kronų ir,
galimas daiktas, bus dar didesnis“.
Europos sunkumų atgarsiai juntami beveik visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje manoma, kad būtent skolų krizė euro
zonoje kelia pagrindinę riziką valstybės finansų sektoriui šiais
metais. Tai rodo apklausos, kurią atliko Pietų Korėjos prekybos ir
pramonės rūmai ir kurioje dalyvavo 250 finansų kompanijų,
rezultatai. Euro zonos problemos, kurios vargu ar bus išspręstos
artimiausiu metu, „gali sukelti sunkumų šalies finansų sektoriui,
jautriai reaguojančiam į išorinius sukrėtimus“, pastebi ekspertai.
Europos apžvalgininkai, ištyrę naujamečius Europos valstybių ir
vyriausybių vadovų pasisakymus, priėjo prie išvados, kad šie metai
taps sudėtingesni nei 2011-ieji, bet ES išbandymus įveiks ir taps
stipresnė. Beje, ypatingas yra Didžiosios Britanijos ekspertų
požiūris.
Pavyzdžiui, Ekonominių ir verslo tyrimų centro prognozėje
teigiama, kad 2012-ieji „gali tapti euro zonos bankroto atskaitos
tašku: „Mes 99-iais procentais įsitikinę, kad bendra Europos
valiuta išnyks po 10 metų, - pastebima dokumente. - O 2012-ieji
taps esminiais metais šiame procese, kai euro zoną paliks Graikija
ir Italija“.
Toks scenarijus taptų precedento neturinčiu finansų ir
ekonomikos kataklizmu. Tačiau dar yra laiko užkirsti kelią tokiai
įvykių raidai. Todėl aktyvesniųjų euro zonos „gelbėtojų“ -
Vokietijos ir Prancūzijos - nuolatinės konsultacijos tęsiasi.
Sausio 9 dieną vyks eilinis Vokietijos kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas
Sarkozy susitikimas, per kurį bus patikslintos priemonės, skirtos
skolų krizei įveikti.