„Praėjusią savaitę pasirašytos sutartys rodo, kad gamtinių dujų
sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams, o tuo
pačiu - šilumos vartotojams, nepateiks. Dujos išlieka brangiausias
kuras. Tikėtis, kad jis radikaliai pigtų, nėra jokio pagrindo“, -
sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas
Vytautas Stasiūnas.
Per dvylika 2011 metų mėnesių iš Rusijos importuojamos gamtinės
dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms pabrango beveik trečdaliu -
nuo 1411 iki 1850 litų už toną naftos ekvivalento (tne). Tuo tarpu
biokuro kaina išliko daugiau kaip dvigubai mažesnė - apie 750
Lt/tne.
V.Stasiūnas teigimu, vienintelis būdas išvengti šildymo kainų
augimo - pereiti prie vietinio biokuro.
„Biokuro naudą įrodo jau šiandien vietinį kurą plačiai
vartojančių Lietuvos miestų praktika. Juose šilumos kaina per 2011
metus nekito arba kito nežymiai“, - kalbėjo V.Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)
duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė
šilumos kaina 2011-ųjų gruodžio mėnesį buvo 30 ct/kWh, biokuru
šildomuose - 20 ct/kWh.
Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais
šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose
šiluma gaminama naudojant biokurą. Miestuose, kuriuose šiluma
gaminama naudojant dujas, šilumos kaina sieks apie 50 ct/kWh.
Šiuo metu Lietuvoje šiluma, pagaminta iš biokuro, sudaro apie
19 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos.