Nuo metų pradžios degalinėse uždrausta prekiauti alkoholiu naktį, be to, 2016-aisiais jo degalinėse išvis neturėtų likti. Tai numatyta gruodį Seimo priimtuose įstatymuose.
„Be to, jau yra planų neleisti degalinėse prekiauti tabako gaminiais. Liekant be tabako, alkoholio, vien su kava degalinių parduotuves sunku laikyti. Kas gali paneigti, kad, jei būsime priversti rekonstruoti degalines į automatines, nenumatytų kaštų atsiradimas gali kristi ant vartotojų pečių?“, - svarstė L.Vosylius.
„Galbūt bus tokie pavieniai atvejai, kai kažkas bandys būtent didinant degalų kainą išspręsti didesnių išlaidų problemą“, - kalbėjo L.Vosylius.
Pasak jo, uždraudus prekiauti alkoholiu naktį degalinės nebedirba naktimis, todėl atleidinėja darbuotojus - tokių atvejų jau yra apie 600.
Tuo pačiu L.Vosylius neigia, kad prie degalinių parduotuvės dirba daugiausia kaip alkoholio prekybos vietos.
„Degalai yra svarbu, bet degalinės gyvena ir iš kitų prekių bei paslaugų. Alkoholis tų kitų prekių ir paslaugų sąraše užima svarbią, bet ne pirmą vietą. Degalinių parduotuvės buvo projektuojamos galvojant apie įvairias prekes, ne vien alkoholį – siūlome ir maisto produktus, ir kitą asortimentą.
Po Naujųjų naktimis degalinėse jau tamsu – tiek dėl pavojaus darbuotojams, tiek dėl to, kad naktį niekas nevažiuoja pilti degalų. Prekybos alkoholiu ribojimas turėjo įtaką darbuotojų atleidimui, bet kol kas - ne degalų kainai“, - dėstė L.Vosylius.
Sausio viduryje sueis dveji metai, kai Konkurencijos taryba aiškinasi, ar degalų kainos Lietuvoje yra teisingos. Taryba nagrinėja, ar degalų kainas Lietuvoje padidino neteisėti degalinių valdytojų susitarimai. „Didelės apimties, sudėtingi tyrimai visada vyksta ilgai“, - lrytas.lt aiškino tarybos atstovė Palmyra Kvietkauskienė.
„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis svarstė, kad įstatymais suteikiami palengvinimai verslui paprastai galutines kainas sumažina tik tokiu atveju, jei verslininkai aršiai konkuruoja tarpusavyje.
„Ten, kur konkurencija yra didelė, kainos yra palaikomos žemiausios, kokias tik verslininkai gali sau leisti. Bet jei kalbame apie apribotos konkurencijos sektorius, kur rinkos dalyvių yra mažiau – jie turi galimybę nustatyti didesnę kainą. Europos Komisija yra atlikusi ne vieną tyrimą, parodžiusį, kad mokesčių lengvatos galutinam vartotojui naudos neduoda“, - sakė N.Mačiulis.
Pernai rugpjūtį kuras Lietuvos degalinėse, atskaičius mokesčius, buvo brangesnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, skelbia Finansų ministerija, remdamasi Europos Komisijos duomenimis. Kiekvienas parduotas kuras degalų Lietuvos verslininkams atneša daugiau pajamų nei kaimynams.
Parduotas litras benzino, atskaičius mokesčius, Lietuvoje verslininkų kasą rugpjūtį papildė 2,29 lito, Latvijoje – 2,24 lito, Estijoje – 2,12 lito, Lenkijoje – 1,99 lito.
Pardavus litrą dyzelino ir sumokėjus mokesčius Lietuvoje verslininkams rugpjūtį likdavo 2,44 lito, Latvijoje – 2,43 lito, Lenkijoje – 2,27 lito, Estijoje – 2,21 lito.