Inspekcija sako nustačiusi dvylika
aplinkybių, dėl kurių šilumos suvartojimas Vilniuje lapkritį
augo, nors oras buvo beveik toks pat, kaip užpernai lapkritį. Pasak
inspekcijos vadovo Rimgaudo Špoko, inspekcija gali įvertinti tik
vieną jų – tai, kad į šilumos sąskaitas už lapkritį buvo
įskaičiuota ir dalis spalio dienų. Kitiems faktoriams įvertinti
kreiptasi į Konkurencijos tarybą tikrinti, ar „Vilniaus energija“
nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi bei į Valstybinę
vartotojų teisių gynimo tarybą dėl galimos nesąžiningos
„Vilniaus energijos“ veiklos.
Taip pat inspekcija žada kreiptis į
Generalinę prokuratūrą viešajam interesui ginti, sakė
inspekcijos vadovas Rimgaudas Špokas. Jis konkrečių pažeidimų,
dėl kurių bus skundžiamasi prokuratūrai, nenurodė. „Kreipiamės
todėl, kad šilumos naudojimo išaugimas įvyko tik Vilniuje, visos
kitos aplinkybės irgi įvyko tik Vilniuje. Tokio atvejo neturime nei
Kaune, nei Klaipėdoje, nei Šiauliuose. Įvertinus pažeidimų
apimtis, matome galimą viešojo intereso pažeidimą“, - sakė
R.Špokas.
Be to, inspekcija sakė dar nebaigusi
tirti, ar „Vilniaus energija“ lapkritį neteisėtai naudojo
daugiabučių šilumos punktų valdymo sistemą kad padidinti jų
suvartojamą šilumos kiekį ir auginti sąskaitas.
„Nustatėme teisės aktų pažeidimą
dėl atsiskaitomojo laikotarpio ir sąskaitų formavimo - „Vilniaus
energija“ išrašė sąskaitą už ilgesnį laikotarpį, nei
leidžia norminai teisės aktai. Nes buvo sąskaitos išrašytos už
32-33 dienas, tai daugiau, nei kalendorinis mėnuo.
Antras nustatytas pažeidimas -
sąskaitose nurodydama skolą už kurą bendrovė pažeidė
taisyklėse nustatyta sąskaitų formą. Informacija buvo perteklinė
ir galėjo suklaidinti vartotoją“, - sakė R.Špokas. Dėl šių
pažeidimų inspekcija skirs nuobaudas administracine tvarka.
Pasak energetikos viceministro Kęstučio
Žilėno, gali būti, kad kiti tyrimai pasibaigs be jokių nuobaudų
„Vilniaus energijai“.
„Gali nieko nebūti. Įvertinti viešo
intereso pažeidimą nėra paprasta. Mūsų nuomone, svarbiausias
faktas – ministerijos gruodžio pradžioje sakyti nuogastavimai
pasitvirtino, faktas tikrai yra. Manytume, atitinkamos pasekmės irgi
turėtų būti. Plačiau komentuoti negalime, nes tyrimai dar
tęsiami.
To negali būti. Įstatymai visoje
Lietuvoje tie patys, 59 savivaldybėse jie veikia, vartotojai gauna
normalias faktas pagal ilgametę suvartojimo statistikos praktiką,
Vilniuje yra kitaip. Reikia, kad tai būtų išsiaiškinta.
Svarbiausia, kad vilniečiai mokėtų tik už tai, ką suvartojo“,
- sakė K.Žilėnas. Pasak jo, viena didžiausių galimų bauda
„Vilniaus energijai“ - iki 10 proc. įmonės metų pajamų.
Inspekcija nagrinėjo, ar lapkritį
šilumos kiekis, kurį naudoja daugiabučiai namai, buvo valdomas iš
tolo. „Vilniaus energija“ sostinės daugiabučiuose yra įrengusi
tai leidžiančią daryti sistemą.
Pasak inspekcijos, šią sistemą
lapkritį vis dar valdė „Vilniaus energija“. Ar ji buvo
vartojama, ar ne, inspekcija aiškiai nepasako.
Tik pažymi, jog 75 proc. pastatų, kur
nuotolinio valdymo sistemos nėra, šilumos lapkritį buvo vartojama
mažiau. Tačiau 60 proc. pastatų, kurie turi šią sistemą,
šilumos suvartojo daugiau.
„Pagal įstatymo pataisas nuotoliniu
būdu šilumos punktus reguliuoti gali tik šilumos punkto
prižiūrėtojus. „Vilniaus energijai“ neperdavus šios sistemos
naujam prižiūrėtojui kyla abejonių, ar šilumos tiekėjas yra
atskiriamas nuo prižiūrėtojo, kaip liepia įstatymas.
Tyrimo metu „Vilniaus energija“
nepateikė faktinių įrodymų, kad ši sistema nėra naudojama.
Išskyrus savo pačios iniciatyva atlikto audito išvadą“, - sakė
R.Špokas.
„Siekiant išsamiai ištirti visas
aplinkybes, tyrimas dėl nuotolinio valdymo sistemos yra tęsiamas.
Gruodžio 29 dieną kreipėmės į laboratoriją, kuri turi atlikti
patikrinimą, ar spalį ir lapkritį nuotolinis valdymas buvo
naudojamas, ar nebuvo“, - sakė R.Špokas.
Pasak jo, „dėl nuotolinio valdymo
mūsų surinktoje medžiagoje yra tam tikri faktai“ - tačiau tų
faktų nenurodė.
Be to, inspekcija tyrė spalio gale
vykusį šilumos punktų perdavimą. Įstatymas įpareigojo „Vilniaus
energiją“ iki lapkričio pradžios šilumos punktus perduoti
kitiems valdytojams.
Pasak inspekcijos, perdavimas vyko
spalio 20-30 dienomis, buvo perduoti 4441 šilumos punkto priežiūra
iš 6624, esančių mieste. Perduodant šilumos punktų valdymą
nebuvo perduodama techninė dokumentacija, pagal kurią galima
optimaliai reguliuoti jų darbą. Pasak inspekcijos, naujieji
valdytojai galėjo neturėti galimybės per trumpą laiką po
perdavimo užtikrinti tinkamą šilumos punktų valdymą.
„Toks skubus ir planingas perdavimas
vyko su Vilniaus miesto savivaldybės žinia“, - sakė R.Špokas.
Inspekcijos duomenimis, trys ketvirčiai
namų, suvartojusių lapkritį daugiau šilumos, nei užpernai
lapkritį, buvo tie, kuriuose šilumos ūkis skubiai perduotas.
„Galiu patvirtinti, kad sąskaitose
gyventojams nurodytas suvartoto energijos kiekis lapkritį padidėjo
nuo 0 iki 80 proc., kai kuriais
atvejais – iki 200 procentų.
Klausimas yra dėl ko suvartojo šitie
pastatai daugiau šilumos. Ar dėl to, kad norėjo šilčiau gyventi,
ar buvo netinkamai reguliuojami punktai. Mes ištyrėme tam tikrus
faktus, kurie turėtų būti įvertinti kitų institucijų
Padidėjimui turėjo įtakos įvairios
aplinkybės: vienu laipsniu didesnė oro temperatūra, per ilgas
atsiskaitomasis laikotarpis, pridėjęs 2-4 dienas (tai 10-15 proc.
padidino sąskaita). Buvo ir karšto vandens deklaravimo netikslumai,
nors ir nedideli. Taip pat 2010 lapkričio mėnesį taikytas
ekonominis rėžimas. Ir šilumos punktų masinis perdavimas taip pat
turėjo įtakos.
Bet viso šito mes nevertinome, nes tai
nėra mūsų kompetencija. Tik konstatavome, kad tai galėjo turėti
įtaką. Mūsų kompetencijoje galime įvertinti sąskaitų neteisėtą
formavimą, o visą kitą turi įvertinti kitos institucijos“, -
sakė R.Špokas.
Inspekcija tikrino atsitiktinai
pasirinktus daugiabučius namus, taip pat užklausė informacijos iš
įvairių institucijų.
Pasak inspekcijos, tiekdama karštesnį
vandenį į miesto šildymo sistemą – vadinamąjį termofikatą –
„Vilniaus energija“ teisės aktų nepažeidė.
Sąskaitos už šildymą yra pateikiamos galiojantį šilumos tarifą padauginus iš šildymui suvartoto šilumos kiekio.
2011-ųjų lapkritį šilumos tarifas buvo ketvirčiu didesnis, nei prieš metus. Tačiau sąskaitas padidino ir tai, kad miestui šildyti buvo suvartota vidutiniškai apie 15 proc. daugiau šilumos. Nors oro temperatūra buvo beveik tokia pati.
Sąskaitos už 2011-ųjų gruodžio mėnesio šildymą dar nėra parengtos, „Vilniaus energijos“ klientai jų dar nėra gavę.
Tyrimą, kodėl lapkritį sostinėje išaugo sąskaitos už šilumą, energetikos inspekcija prieš dvi savaites pradėjo Vyriausybės prašymu.
„Vyriausybė gali tik reikalauti, kad būtų labai aiškiai atsakyta į labai paprastus klausimus. Kodėl lapkričio mėnesį šiemet, kai temperatūros pokytis, lyginant su praeitais metais, buvo visiškai minimalus, 0,5 laipsnio ribose, Vilniaus mieste, kiek galima spėti iš viešais skelbiamų duomenų, šilumos suvartojimas yra padidėjęs nuo 14 iki 17 procentų.
Tuo tarpu kituose didžiausiose miestuose, esant tokiam pat temperatūrų skirtumui tarp šių ir praeitų metų, šilumos suvartojimas yra sumažėjęs arba likęs toks pat“, - tada aiškino premjeras Andrius Kubilius.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė neatmetantis galimybės kreiptis į teisėsaugą. „Pirmiausia atsakomybė tenka kontroliuojančioms institucijoms, antra - Vilniaus miesto savivaldybei“, - sakė ministras.
Vilniaus meras Artūras Zuokas kartojo, kad dėl didelių sąskaitų yra kalta vien Vyriausybė, nepasiekusi, kad sostinėje šildymui būtų naudojamas biokuras. Bei „Gazprom“, kuris padidino dujų kainas. Dėl to išaugo dujų tarifas, mat šildymui sostinėje daugumoje naudojamos dujos.
Biokuras yra pigesnis kuras, nei dujos. Tačiau biokurui naudoti reikia pastatyti specialius kuro katilus, o jų pirkimo išlaidos tenka vartotojams – jos didina šilumos tarifą.
Be to, pasak A.Zuoko, šiluma Vilniuje būtų atpiginta, jei būtų buvęs įgyvendintas rugsėjį Vilniaus pateiktas planas, kaip perskirstyti Elektrėnų elektrinės gamybos kvotas.
„Galiu tik pakartoti – prieš metus, lapkritį, pagal metrologijos statistikos pateiktus duomenis oro temperatūra buvo 0,9 laipsniu didesnė nei šį lapkritį. Aišku, žmonės tai užmiršta. Todėl 2010 metais lapkritį buvo šildymas ekonominiu rėžimu, kai šilumos pateikimas buvo sumažintas iki 2 laipsnių, palyginti su 2011 metų lapkričiu. Tada vidurkis buvo 18-19 laipsnis, dabar 20-21 laipsnis“, - gruodį komentavo A.Zuokas.
Vienintelio šilumos Vilniui tiekėjo „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas ne sykį tvirtino, kad sąskaitas už šildymą lapkritį padidėjo ir todėl, kad daugiabučių skaitiklių parodymai buvo nurašyti ne spalio 31, o spalio 28 dieną, prieš ilgąjį savaitgalį. Todėl lapkričio sąskaitose įrašytas šilumos kiekis, suvartotas ne per 31 dieną, o per 34 dieną.
Be to, pasak R.Germano, kadangi nuo lapkričio jo įmonė nebegali valdyti Vilniaus daugiabučių šilumos sistemų, tai ji nebegali prisiimti atsakomybės už tai, kiek šilumos daugiabučiai suvartoja.
„Vienareikšmiškai negalime“, - atsiribojo jis.